Nevaldomas kainų augimas
Estijos NT brokerių „Ober-Hausi Kinnisvara“ ir „Pindi Kinnisvara“ duomenimis, būsto kaina šalyje per metus šoktelėjo net 20 proc., o sostinės Talino NT rinkos brangimas šiemet turėtų pasiekti ikikrizinį piką.
„Kainų augimas jau primena nekontroliuojamą šuolį, – bloomberg.com pasakojo Estijos NT kompanijas vienijančios asociacijos vadovas Peepas Soomanas. – Padėtis būtų kur kas normalesnė, jei NT kainų augimas sutampa su infliacijos tempais arba ją viršija ne daugiau, nei dvigubai.“
Bloomberg.com teigimu, nors būsto paskolų rinka Baltijos šalyse pastebimai susitraukė, bet kokie kainų pokyčiai turės neigiamos įtakos Skandinavijos bankams. Priduriama, kad „Swedbank“, SEB bankas, „Nordea“ ir „Danske Bank“ yra pagrindiniai kreditoriai Baltijos šalyse.
Nuostolių šešėliai gąsdina
Skaičiuojama, kad vien Švedijos „Swedbank“ 2009-2010 metais buvo sukaupęs 7,2 mlrd. litų blogų paskolų, kas ilgainiui virto 4,4 mlrd. litų nuostolių. Bloomberg.com teigimu, Švedijos banko patirtų nuostolių vertė prilygo 10 proc. rinkos vertės 2009 metais.
Nors namų rinkoje bankas veikė pelningai, uždirbtą kapitalą surydavo nuostoliai Baltijos šalyse, todėl banko valdyba net dukart per metus buvo priversta kreiptis pagalbos į akcininkus.
SEB situacija Baltijos šalyse nebuvo tokia dramatiška, tačiau bankas 5 ketvirčius iš eilės dirbo nuostolingai.
Šiuo metu „Swedbank“ užima 41 proc. Estijos kreditavimo rinkos, o šioje šalyje suteiktos paskolos sudaro 4,2 proc. viso banko paskolų portfelio. SEB Estijoje užima 23 proc. paskolų rinkos, „Danske“ – 19 proc., o „Nordea“ – 8 proc.
Auga ant kitokių mielių
Estijos „Swedbank“ ekonomistas Tonu Martsina pasakojo bloomberg.com, kad dabartinis kainų augimas yra lemiamas kitų priežasčių, nei prieš krizę. „Augimą šiuo metu lemia ne didelis kiekis į rinką išmestų paskolų, kaip buvo formuojantis burbului prieš pasaulinę finansų krizę“, – aiškino ekonomistas.
Pastarojo duomenimis, tik 54 proc. NT sandorių vyko su banko paskola – palyginimui, 2007 metais šis rodiklis siekė 99 proc.
Analitikų manymu kainų augimą lemia žemos palūkanų normos, augantis vartotojų pasitikėjimas ekonomikos perspektyva ir didėjančios pajamos. „Bazinei palūkanų normai liekant istorinėse žemumose, noras pirkti NT, siekiant jį išnuomoti smarkiai auga“, – ataskaitoje rašė „Ober-Haus“.
Remiantis būsto skelbimais galima teigti, kad vidutinis dar sovietmečiu statytas 65 kvadratinių metrų butas, įsikūręs 8 km nuo Talino senamiesčio kainuoja apie 167 tūkst. litų.
Koncentruotas burbulas
„NT kainų augimas šiuo metu yra sukoncentruotas tiksliniuose regionuose, o visuotinės būsto vertės augimo šiuo metu nematome, tad apie rinkos perkaitimą kalbėti neverta“, – bloomberg.com sakė Estijos SEB banko padalinio ekonomistė Ruta Arumae.
R. Arumae teigimu, svarbiausia tai, kad nauji įsigijimai nebėra finansuojami išimtinai banko paskolomis. Ekonomistės manymu, pagrindinis kainų augimą lemiantis faktorius – per maža norimo būsto paklausta.
„Parduodamų būstų kiekis Taline per trejus metus sumažėjo 50 proc., o perlaidų kiekis beveik padvigubėjo – tai reiškia, kad gyventojai už norimą turtą yra pasiruošę mokėti daugiau“, – aiškino P. Soomanas.
