Turėdami paruoštą receptą, K. Systromas ir M. Kriegeris patalpino „Instagram“ į „App Store“ 2010 metų spalio 6 dieną. Iš karto atsirado vartotojų, ir K. Systromas ir M. Kriegeris išskubėjo į „Dogpatch Labs“, kad neduotų subyrėti serveriams. Iki 6 valandos ryto apie naujieną parašė tokios interneto žiniasklaidos priemonės kaip „Bits Blog“ ir „TechCrunch“. Serverių perkrovimas buvo ant ribos. K. Systromas ir M. Kriegeris dirbo 24 valandas be pertraukos, kad palaikytų priedo darbingumą, – per tą laiką nemokamą priedą atsisiuntė 25 000 „iPhone“ naudotojų.
„Nuo tos dienos mūsų gyvenimas pasikeitė“, – pasakoja K. Systromas. Partneriai pasikvietė A. D‘Angelo iš „Quora“, kurį K. Systromas susitikdavo kartu su M. Zuckerbergu studentų organizacijos vakarėliuose Stanforde, ir jis padėjo perkelti „Instagram“ į „Amazon.com“ serverius bei atlikti platformos padidinimą. Po mėnesio „Instagram“ turėjo milijoną vartotojų. Ir štai K. Systromas jau sėdi ketvirtoje eilėje „Apple“ konferencijoje ir žiūri, kaip Steve‘as Jobsas publikai pristato jo priedą. Jie išvedė priedą į stambiausią pasaulyje aukštųjų technologijų sceną, tačiau pagrindiniu uždaviniu liko „Instagram“ serverių palaikymas, juk servisas vis sulaukdavo milijonų naujų vartotojų.
Mes susirinkome kokteilių bare „Tradition“ su K. Systromu, M. Kriegeriu ir dviem kompanijos prižiūrėtojais. Buvo sunku suvokti, kad šie keturi žmonės, kuriems net nėra 30-ies, su džinsais ir palaidais marškiniais vadovauja aukštųjų technologijų kompanijai, kurios vertė siekia 1 milijardą dolerių. Tačiau kai M. Kriegeris teigia, kad jo padaryta nuotrauka (baro meniu) dar nesulaukė nei vieno „laiko“ (jam turint 177 000 pasekėjų, atgarsis įprastai būna staigus), už bokalų su burbonu materializuojasi „MacBook Air“, „Verizon“ ir būrys „iPhone‘ų“.
Serverių „pokštai“ tikriausiai baigsis, kai bus užbaigtas sandoris su „Facebook“ – šalys dar negavo Federalinės JAV prekybos komisijos leidimo – ir „Instagram“ galės atsiremti į patikimą tinklinę M. Zuckerbergo infrastruktūrą. K. Systromas teigia, kad įsipareigojo neatskleisti sandorio su „Facebook“ detalių, kol ji nebus palaiminta reguliatoriaus. Visgi jis papasakojo, kad susiliejimas įvyko balandį, po to, kai jis grįžo iš atostogų Didžiojoje Britanijoje. Tą lemtingą trečiadienį „Instagram“ gavo 50 milijonų dolerių antrojo kapitalo pritraukimo iš investuotojų raundo rėmuose, įskaitant „Greylock“, „Sequoia“ ir „Thrive Capital“, kurie kompaniją įvertino 500 milijonų dolerių. Šeštadienį M. Zuckerbergas pasikvietė K. Systromą į savo namus Palo-Alto. Šįkart K. Systromas priėmė M. Zuckerbergo pasiūlymą. Iki pirmadienio buvo pasiektas susitarimas už 1 milijardą dolerių, įskaitant 300 milijonų pinigais.
„Instagram“, kompanijos kuri dar neuždirbo nei vieno dolerio, įsigijimas sukėlė žiniasklaidoje isterija: „Muilo burbulas!“ Tačiau insaideriai šnabždėjo: „Naudingas įsigijimas.“ „Kompanija kainuoja gerokai daugiau; aš manau, tai puikus sandoris „Facebook, – teigia A. D‘Angelo iš „Quora. – Tikėtina, kad „Facebook“ labai baiminosi, kad kažkas kitas gali įsigyti „Instagram“, ir kad servisas gali virsti socialiniu tinklu. Iš tiesų visi jau priprato prie šio serviso kaip prie nuotraukų įkelimo paslaugos, jų neįmanoma pervilioti. Tinklas jau sukurtas. Per vėlu.“
Tokio pobūdžio pirkiniai dažniausiai reiškia, kad įkūrėjams žaidimas baigtas, tačiau „Instagram“ atveju K. Systromas ir M. Kriegeris tikriausiai liks. Skirtingai nuo kitų kompanijų, kurias įsigijo „Facebook“, „Instagram“, kaip viešai žadėjo M. Zuckerbergas, bus nepriklausomai valdomas K. Systromo. K. Systromas ir M. Kriegeris galės naudoti „Facebook“ galimybes, kad dar pagerintų „Instagram“. Jų tikslas – paversti „Instagram“ iš mobilaus priedo šunyčių ar picos nuotraukų publikavimui į žiniasklaidos kompaniją, kuri vykdys komunikacijas nuotraukų priemonėmis.
„Įsivaizduokite: galima rodyti, kas vyksta pasaulyje, vaizdų ir tikriausiai kitų priemonių pagalba kiekvienam žmogui, kurio rankose yra mobilusis telefonas“, – teigia K. Systromas. Idealiu atveju „Instagram“ taps langu į pasaulį, kuris gyvai rodys, kas vyksta, visam pasauliui, pavyzdžiui, gatvės protestai Sirijoje arba šoninė futbolo aikštės linija rungtynių metu, – ir vis tiek tilps kišenėje.
„Aš manau, kad jiems atsirado galimybės, kaip Thomasui Edisonui, – teigia Joshua Kushneris iš „Thrive Capital“, – Nepraeis ir dveji metai, ir jūs galėsite ateiti į „Instagram“ realiu laiku ir pamatyti, kas vyksta bet kurioje pasaulio dalyje. Tai pakeis pasaulį.“
Tačiau prieš tai, kai „Instagram“ pakeis pasaulį, dar reikia daug ką padaryti. Tik prieš keturis mėnesius išleista „Android“ skirta versija – ir K. Systromas pripažįsta, kad su dabartiniu variantu per daug sudėtinga ieškoti naujų vartotojų, stebėti, kas vyksta aplinkui, sekti komentarus ir rasti savo senas nuotraukas. Be to, jis ketina sukurti internetinę „Instagram“ versiją (dabar jau egzistuoja keletas klonų). Ir „Instagram“ neabejotinai ir toliau plės vartotojų bazę iki keleto šimtų milijonų, kad taptų viso pasaulio akimis.Be to, išlieka problema su uždarbiu. Nepriklausomai nuo to, kas valdys „Instagram“, vieną dieną „Facebook“ pareikalaus iš serviso piniginių rezultatų. Kol kas K. Systromui tai nerūpi. „Aš manau, kad vizualiniai formatai labai patrauklūs reklamai. Jeigu seksite „Burberry“ ar „Banana Republic“ įrašus, matosi, kad jų „postai“ „Instagram“ – iš tiesų yra reklama, bet jie vis tiek gražūs, – teigia K. Systromas. – Dabar mes susitelkę ties augimu, o ne ties tuo, kaip išspausti dolerį iš reklamos.“
K. Systromas kol kas gyvena tame pačiame dviejų kambarių bute ir per daug neišlaidauja. Neseniai vaikinai iš „Instagram“ pakvietė „Forbes“ į parką pažymėti vieno iš darbuotojų gimtadienį. „Forbes“ žurnalistas ir keturi „instagrameriai“ tilpo į juodą 2002 metų BMW, kurį K. Systromas nusipirko dar dirbdamas „Google“. Navigatorius mašinoje sugedęs, ir 400 milijonų dolerių turto savininkas vos nepasiklydo. „Kol negalvoji apie pinigus, galima išlaikyti galvą ant pečių, – teigia jis. – Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pinigai gali išvesti iš proto.“