Mobiliojo ryšio paslaugos yra vienos tų, kurias perka beveik visos biudžetinės organizacijos. Todėl pokyčiai, kurių ėmėsi Ūkio ministerija skaidrindama viešuosius pirkimus, jau artimiausiu metu bus geriausiai matomi būtent šioje srityje.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ), mobiliojo ryšio paslaugų pirkimą perkančiosios organizacijos turėtų skelbti rečiausiai kas 3 metai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 5.000 perkančiųjų organizacijų, vadinasi, kasmet turėtų vykti bent 1.600 mobiliojo ryšio paslaugų pirkimo konkursų. Tačiau realiai paskelbiama vos keli šimtai.
Iki šiol buvo vieša paslaptis, kad yra tokių institucijų, kurios už pokalbius moka po 50 ar 60 ct/min. Tačiau yra ir tokių, kurios už tą pačią paslaugą moka vos po kelis centus. Skaičiuojama, kad paskelbusios naują konkursą biudžetinės įstaigos kainas galėtų sumažinti vidutiniškai 30 proc.
Preliminariais skaičiavimais, visa viešojo sektoriaus (biudžetinių organizacijų) mobiliojo ryšio rinka sudaro apie 400 mln. Lt, todėl vien tik atnaujinus perkančiųjų organizacijų sutartis su tiekėjais (pasinaudojant centrinės perkančiosios organizacijos modeliu) valstybė per metus sutaupytų apie 100 mln. Lt.
Paragino ryšį pirkti per CPO
Per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) įvykdytų pirkimų statistika atskleidžia, kad skambučiams į visus mobiliojo ryšio tinklus Lietuvoje įstaigoms siūlomos 7-19 ct/min. kainos, tuo tarpu į fiksuotojo ryšio tinklus - po 4-19 ct/min., o SMS žinutės po 15-19 ct.
Liepos mėnesį Ūkio ministerija kreipėsi į visus valstybės valdymo institucijų vadovus, apskričių viršininkus, merus ragindama išnagrinėti sudarytas ryšių paslaugų teikimo sutartis ir, jei minutės kaina didesnė nei 19 ct, atnaujinti sutartis pasinaudojant CPO paslaugomis (www.cpo.lt). Ši rekomendacija išsakyta norint paskatinti įstaigas taupyti ir sumažinti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo naštą.
Ūkio ministerija pažymėjo, kad CPO mobiliojo ryšio paslaugų viešąjį pirkimą atliko vadovaudamasi VPĮ, todėl perkančiajai organizacijai, vykdančiai pirkimą per CPO, nebereikia pačiai atlikti viešųjų pirkimų procedūrų. Jai tereikia tapti elektroninio katalogo vartotoja, o pirkimo procedūra trunka vos 3-5 darbo dienas.
Apklausa patvirtino: dalis įstaigų permoka
Tuo pat metu Ūkio ministerija paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos atlikti perkančiųjų organizacijų apklausą, kokiais įkainiais jos perka ryšio paslaugas, kada sudarytos paslaugų teikimo sutartys.
Apklausos metu duomenis sutiko atskeisti vos 500 perkančiųjų organizacijų.
Pasak ūkio viceministro Rimanto Žyliaus, inicijavusio šią apklausą, jos rezultatai patvirtino, kad nemažai įstaigų vis dar moka už pokalbių minutę nuo 30 iki net 75 centų, kai šiuo metu privatūs ir verslo klientai už tokias paslaugas moka vos keliolika centų. “Iki mūsų rekomenduojamos ribos - devyniolikos centų už minutę - moka apie du trečdalius atsiliepusių įstaigų. Kitos, taip pat, ko gero, ir keli tūkstančiai tų įstaigų, kurios nepakluso Viešųjų pirkimų tarnybos raginimui atskleisti įkainius, permoka. Mūsų prielaidos apie neefektyviai naudojamas biudžeto lėšas pasitvirtino”, - “Valstybės tarnybos aktualijoms” sakė p. Žylius. Gauti duomenys paskatino Ūkio ministeriją kuo greičiau inicijuoti sisteminius sprendimus, kaip užkirsti kelią neefektyviam lėšų panaudojimui perkant ryšio paslaugas.
Kai kurios įstaigos, atsakydamos į klausimą, kokia yra pokalbių minutės kaina, rašė: “n.d.”, “sąskaitos nenurodoma”, “nėra”, “savas tinklas nemokamai” ir pan. “Tai rodo, kad perkančiosios organizacijos nesirūpina kainomis ir galimai permoka už paslaugas”, - komentavo ūkio viceministras.
Paaiškėjo, kad dalis įstaigų moka sujungimo mokestį (0,14-0,19 Lt), kuris didžiajai daliai mobiliojo ryšio klientų apskritai nėra taikomas. Kitos įstaigos pranešė mokančios 50, 60, 70 ar net 99 Lt mėnesinį fiksuotą mokestį vienam abonentui - tai nepagrįstai didelis mokestis, retenybė rinkoje.
“Apklausa atskleidė, kad kai kurių įstaigų sutartys su ryšio tiekėjais yra sudarytos dar 1995-1999 metais. Tos pačios sutartys pažeidžiant galiojančius įstatymus yra kažkokiu būdu pratęsiamos, pasirašomi papildomi susitarimai. Konkursai nėra skelbiami, todėl negaunamos palankiausios kainos”, - sakė p. Žylius primindamas, kad paslaugų teikimo sutartys turi būti atnaujinamos rečiausiai kas treji metai.
Ydingas konfidencialumas
Kai kurios institucijos atsisakė pateikti kainas motyvuodamos konfidencialumo susitarimu su tiekėju. Viceministro manymu, tokios konfidencialumo nuostatos sutartyse su tiekėju yra ydingos. “Atsisakydama informuoti konkurentus ar net Viešųjų pirkimų tarnybą apie taikomas kainas, įstaiga praranda galimybę gauti mažesnių įkainių pasiūlymus ir taip mažinti išlaidas bei taupyti biudžeto lėšas”, - mano p. Žylius.
Jis teigia pastebėjęs, jog kai kuriose įstaigose skirtingų abonentų sutartys baigiasi skirtingu metu, todėl sutartys sudaromos ir pratęsiamos be realios pabaigos. “Jei reikalingi papildomi nauji abonentai, jų sutarties galiojimo terminas turėtų sutapti su turimų abonentų sutarties pabaigos terminu. Tai reiškia, visų abonentų sutarties terminai turi baigtis vienu metu ir jam pasibaigus turi būti vykdomos naujos pirkimo procedūros”, - sako viceministras.
Kai pirks per CPO - nepermokės
Kodėl įstaigos yra linkusios permokėti už ryšio paslaugas? “Kai kurios permoka dėl aplaidumo, kitos - dėl galimybės gauti naujų telefono aparatų, kurie susiejami su prakalbamomis sumomis. Treti galbūt nežino, kad situacija rinkoje yra pasikeitusi ir ryšio kainos yra ženkliai sumažėjusios”, - svarsto p. Žylius. Jo teigimu, valstybiniu požiūriu yra nedovanotina, kai viena mokykla mokesčių mokėtojų lėšomis už ryšio minutę moka po 50 centų, kai kita sugeba gauti 6 ct/min. kainas.
Padėtį iš dalies turėtų pagerinti spalio 14 d. priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl viešųjų pirkimų vykdymo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu“.
“Priėmus šį nutarimą Vyriausybės įstaigos ir Vyriausybei atskaitingos valstybės institucijos, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios perkančiosios organizacijos bus įpareigotos prekes ir paslaugas pirkti per CPO, jei toji prekė ar paslauga yra CPO elektroniniame kataloge. Tos perkančiosios organizacijos, kurios viešajį pirkimą norės vykdyti savarankiškai, turės raštiškai motyvuoti savo sprendimą”, - pasakoja šios idėjos iniciatorius p. Žylius.
Kadangi mobiliojo ryšio paslaugos yra CPO kataloge, tai, pasak viceministro, reiškia, kad perkančiosios organizacijos privalės jį pirkti tik per CPO. Tas pats bus taikoma perkant CPO kataloge esančias “tipines” prekes - degalus, biuro popierių, kompiuterinę įrangą, raštinės reikmenis ir kt. Kai kurios institucijos, pavyzdžiui, specialiosios tarnybos, gali turėti specifinių poreikių, todėl raštiškai motyvavusios, jos galės “tipines” prekes ir paslaugas pirkti savarankiškai.
“Perkant paslaugas per CPO, nėra dubliuojami ir švaistomi laiko ištekliai, priešingai nei ruošiant analogiškus pirkimo dokumentus ir vykdant pirkimo procedūras savarankiškai, - sako p. Žylius. - Todėl pirkti savarankiškai tipines paslaugas, kai tą galima efektyviai padaryti per CPO, nėra itin racionalu”. Viceministras pabrėžė, kad perkant paslaugas per CPO netaikomi fiksuoti neprakalbami mokesčiai, todėl įstaigos išvengs mokėjimo “už orą”.
Išskaidrinimas laukia ir kitų sektorių
Pasak p. Žyliaus, Ūkio ministerija inicijuoja ir daugiau sprendimų, kuriais yra skaidrinami viešieji pirkimai Lietuvoje.
Be konkrečių sprendimų, yra rengiama ir naujoji Viešųjų pirkimų strategija. Joje planuojama gerokai sustiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kontrolės ir prevencijos skyrius. Taip pat ketinama pertvarkyti VPT konsultavimo funkciją padarant ją raštiška, vieša ir įpareigojančia. Planuoja įdiegti rizikos valdymo sistemą, kad nustačius rizikos veiksnius būtų atliekamas nuodugnus patikrinimas. Taip pat ketinama įdiegti tam tikrus bendradarbiavimo su vidaus audito skyriais, Valstybės kontrole procesus, kad būtų užtikrintas pilnas pirkimų prevencijos ir įvykdymo kontrolės ciklas.
Ponas Žylius primena, kad rugsėjo 1-ąją įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie jau dabar užtikrina didesnį viešųjų pirkimų skaidrumą bei sumažina korupcijos atsiradimo prielaidas. Nuo šiol visuomenė gali stebėti visą viešųjų pirkimų procesą nuo jo pradžios iki pabaigos.
Esminė ir svarbiausia viešųjų pirkimų skaidrumą užtikrinanti įstatymo nuostata – įpareigojimas visoms perkančiosioms organizacijoms Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (www.cvpp.lt) metų pradžioje pateikti informaciją apie visus tais metais planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus. Visos perkančiosios organizacijos kartu su skelbimu apie pirkimą privalo viešinti ir pirkimo dokumentus, taip pat informuoti apie kiekvienos pirkimo procedūros eigą. Viešai skelbiama informacija ir apie tai, kiek tiekėjų padavė pasiūlymus, kiek jų yra kvalifikuoti, su kuo sudaryta sutartis, kokia jos suma ir pan. “Nevykdantys šios prievolės perkančiųjų organizacijų vadovai bus baudžiami administracinėmis nuobaudomis”, - pabrėžia p. Žylius.
Pasak jo, be minėto Vyriausybės nutarimo, šiuo metu rengiama dar keletas teisės aktų bei jų pakeitimų dėl viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo. Kaip viena esminių efektyvumo didinimo priemonių rengiamoje Viešųjų pirkimų strategijoje yra numatytas pirkimų centralizavimas. Taip pat rengiamas dar vienas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kurį priėmus viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas taps efektyvesnis ir greitesnis. Numatoma, kad supaprastinto proceso tvarka ginčas bus nagrinėjamas 5 dienas, o įprastine - 45 dienas. Šiuo metu teismo procesas vidutiniškai trunka 140 dienų.
Institucijos, daugiausiai mokančios už mobiliojo ryšio minutę.
Ūkio ministerijos duomenys, gauti Viešųjų pirkimų tarnybai 2009 m. liepos mėn. apklausus perkančiąsias organizacijas. Į VPT kvietimą pateikti kainas atsiliepė tik ~500 perkančiųjų organizacijų, kitos atsisakė pateikti kainas arba ignoravo VPT apklausą.
Institucijos, mažiausiai mokančios už mobiliojo ryšio minutę.
Ūkio ministerijos duomenys, gauti Viešųjų pirkimų tarnybai 2009 m. liepos mėn. apklausus perkančiąsias organizacijas. Į VPT kvietimą pateikti kainas atsiliepė tik ~500 perkančiųjų organizacijų, kitos atsisakė pateikti kainas arba ignoravo VPT apklausą.
Ūkio ministerijos rekomendacijos dėl mobiliojo ryšio sutarčių
Mūsų įstaiga pagal galiojančias sutartis su operatoriumi šiuo metu turi minutės kainą, didesnę nei 19 ct, bet terminuotos sutarties laikas dar nepasibaigęs. Kaip mums išsireikalauti geresnę kainą?
Įstaigos abipusiu šalių susitarimu gali nutraukti esamas sutartis, jei tai bus ekonomiškai naudinga (t.y., nutraukimo kaštai dabar yra mažesni už gaunamą naudą ilgesniu laikotarpiu) ir įvykdyti naujus viešuosius pirkimus per www.cpo.lt Tai patvirtina Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kurios nurodo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšas naudoti racionaliai ir taupiai.
Pagal sutartį su operatoriumi (sudaryta 2007 m. vasario 8 d.) mes turime ne tik geras minutės kainas, bet operatorius aprūpina mūsų įstaigą mob. telefono aparatais. Jei vadovausimės Ūkio ministerijos rekomendacijomis ir paskelbsime naują konkursą per CPO, mes turėsime skelbti dar vieną konkursą aparatams įsigyti. Ar tai racionalu?
Tai yra ne tik racionalu, bet ir privaloma. Tokios prekės ir paslaugos neturėtų būti perkamos neskaidant pirkimo objekto į pirkimo dalis, nes tokiu būdu ribojama konkurencija. Telefono aparatus gali tiekti ne tik mobiliojo ryšio bendrovės, bet ir prekybinės organizacijos, todėl didesnė konkurencija užtikrins mažesnes kainas, didesnį pasirinkimą ir skaidrumą. Auditų metu paprastai yra tikrinama, ar įstaigų veiksmai, į vieną konkursą suplakant prekes ir paslaugas, neturi protekcinių požymių. Už LR viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus atsakomybė tenka įstaigos vadovui ir viešųjų pirkimų komisijos nariams.
Šiuo metu naudojamės kokybiškomis mob. ryšio paslaugomis, o mūsų sutarties galiojimas artėja į pabaigą. Kokios būtų galimybės išlaikyti bendradarbiavimą su tuo pačiu tiekėju, įvertinant tai, kad visą sutarties galiojimo terminą paslaugos buvo teikiamos nepriekaištingai, o numerių perkėlimas į kito operatoriaus apskaitą sukeltų papildomų problemų?
Numerių perkėlimo paslauga sėkmingai naudojasi visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys, todėl tai neturėtų būti argumentas išlikti “lojaliems” vienam operatoriui. Visos biudžetinės institucijos yra įpareigotos racionaliai naudoti biudžeto lėšas, tam ir yra reikalaujama sutartis atnaujinti ne rečiau kaip kas treji metai. Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato sąlygų, leidžiančių ryšio paslaugas pirkti iš vienintelio šaltinio, todėl apie tokius pirkimus turi būti skelbiama viešai. Mes rekomenduojame jūsų institucijai pasibaigus sutarties galiojimui skelbti naują viešajį pirkimo konkursą pasinaudojant www.cpo.lt .
Ona Šumskienė
