Naujausiais duomenimis jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje siekia beveik 25 procentus. Blogiausia situacija Ispanijoje ir Graikijoje, kur šis skaičius viršija 50 procentų. Lietuvos situacija iš esmės atitinka ES vidurkį – darbo neturi kas ketvirtas jaunas žmogus.
Tai, kad šiai problemai šalyje buvo skiriama nepakankamai dėmesio dar praėjusiais metais pareiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Būtent jaunimo nedarbas buvo pagrindinė ir gegužės 2 d. vykusio šalies vadovės bei Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto atstovų susitikimo, skirto aptarti šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, tema.
Visgi, verslo įmonės jau dabar ženkliai prisideda sprendžiant jaunimo nedarbo problemą šalyje. Viena iš verslo taikomų prevencinių priemonių – investicijos į švietimo procesą.
Praktika skatina verslumą
Bene pagrindinė nedarbo priežastis – nepakankamas jaunų žmonių parengimas darbo rinkai formaliojo švietimo procese. Balandžio pabaigoje vykusiame renginyje „Forumas: konkurencinga Lietuvos ateitis“ pristatyti bendrovės „McKinsey“ atlikto tarptautinio tyrimo duomenys atskleidė, kad apie 40 proc. darbdavių mano, jog jaunimas neranda darbo dėl įgūdžių trūkumo.
Pasak švietimo ekspertų, tai liudija, jog jaunimui tiek vidurinėse, tiek aukštosiose mokyklose būtina suteikti ne tik teorinių, bet ir kokybiškų praktinių žinių. Tam itin pasitarnauja verslo įmonių parama švietimo projektams bei įsitraukimas į juos.
Štai banko “Swedbank” vadovas Antanas Danys sako, kad įmonė jau ne vienerius metus bendradarbiauja su šalies moksleivių finansinį raštingumą bei verslumą ugdančia organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ (LJA). Skiriama ne tik finansinė parama, bet ir aktyviai prisidedama žmogiškaisiais ištekliais.
„Pavyzdžiui, keliolika bendrovės darbuotojų yra pagal LJA programą kuriamų Mokinių mokomųjų bendrovių konsultantai. Šios bendrovės atveria galimybę moksleiviams išbandyti, ką reiškia kurti verslą: jie pasirenka produktą ar paslaugą bei rūpinasi rinkodara, pardavimais, finansine apskaita ir panašiai. Konsultantų tikslas – patarti ir suteikti trūkstamos informacijos. Taip pagal programą besimokantys moksleiviai įgyja didelį praktinės patirties bagažą“, - pasakoja A. Danys.
Tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad daugiau kaip pusė Mokomąsias bendroves kūrusių moksleivių jaučiasi labiau pasirengę patys kurti verslą ir beveik trečdalis ketina jį realiai kurti. Būtent naujų darbo vietų kūrimas yra viena iš efektyviausių priemonių jaunimo nedarbui sumažinti. Tai diskusijose yra ne kartą išsakiusi ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentė Loreta Senkutė.
Paramos studentams svarba
Žinoma, iki moksleivis pasieks darbo rinką jo įprastai laukia dar vienas svarbus etapas – studijos aukštojoje mokykloje. Deja, jose vėlgi dažnai įgyjama daugiausiai teorinių, o ne praktiškai konkrečiame darbe pritaikomų žinių. Tad verslo parama siekiant jaunus žmones geriau parengti darbo rinkai svarbi ir čia. Reikia pastebėti, kad atsiranda vis daugiau bendrovių, kurios tą paramą suteikia.
Pavyzdžiui, įmonė „Hyundai“ 15-oje Europos valstybių – tarp jų ir Lietuvoje – skiria ženklią finansinę paramą (po 15000 eurų) 15-ai studentų mokomųjų bendrovių, norinčių mokomajame procese subrandintą verslo idėją paversti realiu verslu. Ši parama įgalins studentus verslo vystymui pasitelkti profesionalius verslo konsultantus ir teisininkus, atlikti rinkos analizę bei vykdyti produktų ar paslaugų reklaminę kampaniją.
Studentų mokomąsias bendroves Vilniaus universitete konsultuojantis „Lean 6 Sigma“ projektų ekspertas Gintaras Vyšniauskas teigia, kad: „studentai turi išties originalių idėjų, kurias verta plėtoti ir paversti realiu verslu, tačiau jie susiduria su įvairiais iššūkiais – pavyzdžiui, motyvacijos ar pradinio kapitalo stoka. Tad tokia verslo parama, kaip kad skiria bendrovė „Hyundai“ – ne tik reikšmingas žingsnis sprendžiant jaunimo nedarbo problemas, bet ir būdas prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.“ Belieka tikėtis, kad panašių verslo iniciatyvų tik daugės.
