Ekonomistai ir rinkodaros specialistai vieningai tvirtina, kad po šios krizės vartojimas jau niekada nebebus toks, koks buvo iki jos. Esą išmokę skaudžią pamoką vartotojai savo klaidų nebekartos. Tiesa, ši prognozė netaikoma naujai kartai, savo kailiu nepajutusiai, kokia yra tikroji gyvenimo skolon kaina, tad po keliolikos metų galinčiai vėl įsukti šį ratą.

Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius teigia, jog vartojimas iki krizės buvo apmokamas skolintomis lėšomis.

"2007 metais skolintomis lėšomis buvo apmokėta apie penktadalis BVP. Didžioji dalis šių skolintų lėšų vartojimui buvo skiriama netiesiogiai: skolinamasi investicijoms, skolintomis lėšomis kuriamos netvarios darbo vietos ir vartojimą skolintos lėšos finansuodavo per šias darbo vietas. Atrodė, kad vartojama iš uždribtų pinigų, o iš esmės - iš skolintų. Gyventi skolon kreditorius leidžia tik tol, kol yra šansas skolas susigrąžinti. Nuo 2002 metų iki 2008 metų Lietuvos privati skola pasiekė kritinį mokumo lygį: viršijo 60 procentų BVP, todėl tokio vartojimo už skolintas lėšas daugiau niekada nebebus", - tvirtina R. Kasperavičius.

Pasak jo, nebus komercinių bankų, kurie pakartotų tokio masto kredito injekcijas. Bus priešingai, mano pokalbininkas, nes reikės gražinti skolą, todėl vartojimas ateityje netgi bus mažesnis nei disponuojamos pajamos.

REKLAMA

Svarbiausia - pavalgyti

"Stabilizavus skolos gražinimo tempą, vartojimas augs panašiai, kaip ir BVP potencialas. ES Komisijos techninė analizė pagal ES ekspertų sutartą gamybos funkcijos metodiką rodo, kad Lietuvos potencialus augimas sudarys apie 1-2 procentus BVP. Jeigu pavyks sumažinti palūkanų normas ir sudaryti prielaidas privačioms investicijoms į produktyvias technologijas, vartojimo metinis augimo tempas galėtų padidėti iki 3-4 procentų arba net 5 procentų", - prognozuoja R. Kasperavičius.

Finansų ministerijos specialisto teigimu, 2010 metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad stabilizuotis ir augti pirmiausiai pradės duonos ir jos gaminių, kitų maisto produktų vartojimas, be to, konkurencingesnės taps specializuotos parduotuvės.

Nauji smukimo impulsai stebimi prekyboje automobiliais, jų detalėmis bei remonto srityje.

"Taigi vartojimas, kaip ir gamyba, yra pasidalinęs į dvi dalis: vienos sritys tebesmunka, o kitos jau rodo stabilizavimosi ženklus", - konstatavo pokalbininkas.

"Krizė - tai beprotiškas vartojimas"

Taip teigia marketingo specialistas Linas Šimonis.

Išsakydamas savo nuomonę apie vartojimą po šio sunkmečio, jis akcentavo, kad tikroji krizė baigėsi prieš metus ar pusantrų.

"Tą laikotarpį, kurį įvardijame kaip labai gerą, vadinčiau didžiule apgaule. Lietuva gyveno ne iš uždirbtų pinigų, bet iš pasiskolintų. Visi įprato išleisti skolintus pinigus. Šiuo metu privalome gyventi su tiek, kiek sugebame užsidirbti. Tik dar viena blogybė - iš realiai uždirbamų pinigų ir paskolas privalome atiduoti. Bet kuriuo atveju šiandien mes jau gyvename realų gyvenimą", - svarstė L. Šimonis.

Jo nuomone, pati didžiausia vartotojų klaida buvo ta, jog pinigai buvo ne investuojami į gamybos procesus, o "pumpuojami į klozetą". Taip marketingo specialistas vadina masiniu tapusį reiškinį pirkti butus ir namus, išleisti kosmines, nepamatuotas sumas moderniems remontams ar prabangiems automobiliams.

Kadangi skolas teks grąžinti dar ilgai, vargu, ar jų neatidavę žmonės vėl puls skolintis. Vadinasi, vartojimas mažės, - išvadą daro L. Šimonis.

REKLAMA

Dabartinį laikotarpį jis vadina mokymusi gyventi pagal uždirbamas pajamas.

Laimės nuovokieji

L. Šimonis mano, kad po sunkmečio pirmiausia laimės tie, kurie suvoks, kad išgyvenome ne krizę, bet pajutome normalų gyvenimą.

Pokalbininkas pripažįsta, jog sunku tikėtis greito ekonomikos pagijimo, jei visi nutars drastiškai mažinti vartojimą, tačiau ir vartoti daugiau nei pagaminama, kaip buvo iki šiol, vargu, ar kas vėl ryšis.

"Taip, sistema verčia mus kuo daugiau vartoti. Atsispirti pagundoms sudėtinga. Po 10-20 metų ateis karta, kuri šio blogmečio nepatyrė. Šią kartą nuo rūpesčių apsaugojo vaikystė. Galima tikėtis, kad ateityje ratas ir vėl apsisuks. Juk ir į šį vartojimą įsisuko labai daug dabartinio jaunimo, kurie nematė ir neįvertino realių sunkumų", - svarstė L. Šimonis.

Lyg voverės rate

Vaidas Vyšniauskas, nepriklausomas finansų ekspertas, įsitikinęs, jog praėjus kuriam laikui, vartojimo mastai ir vėl ims pūstis, kol pasieks buvusį iki krizės lygį.

"Vienintelis klausimas yra, kada taip atsitiks. Akivaizdu, jog po 2-3 metų, gal net kokių 7 šito tikėtis nereikėtų, tačiau po ilgos pertraukos neabejotinai sugrįšime prie to paties. Krizės ir svyravimai vyksta nuolat. Paimkim pavyzdžiu kad ir Amerikos akcijų indeksų kainas. Jos auga. Įkrentame į duobę, vėliau lipame, kol išlipame", - kalbėjo ekspertas.

Jo žodžiais, per krizes visiems atrodo, jog griūva dangus, bet ši būsena - ne nuolatinė.

Kol kas niekas nesugalvojo geresnės sistemos už rinkos ekonomiką, kapitalizmą. O šis modelis turi ir minusų, ir pliusų, - sako V. Vyšniauskas.

Pasak pokalbininko, egzistuoja trumpieji ir ilgieji krizių pasikartojimo ciklai. Trumpieji - kas 5-10 metų, ilgieji - kas 50-70 metų.

"Su šia krize mes pataikėme į ilgąjį ciklą. Tokį sunkmetį žmonija išgyveno vadinamos didžiosios depresijos metais 1930-aisiais. Kas mūsų laukia? Esu įsitikinęs, kad viskas bus gerai. Juk savijauta ne tik nuo finansų, bet dar ir nuo požiūrio priklauso", - šypsojosi V. Vyšniauskas.

Bankai neleis įsibėgėti?

Tuo metu bankininkai tikina, kad ateityje nepuls aklai konkuruoti dėl klientų, kaip buvo prieš keletą metų.

REKLAMA

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas pripažino, kad nukritus VILIBOR, kreditavimo sąlygos dabar esą neblogos, tačiau paskolų suteikimo reikalavimai gerokai sugriežtėjo.

R. Šarkinas tiki, kad paskolų rinka pamažu atsigaus, nes bankai jau kredituoja verslą ir privačius klientus.

Lietuvos komercinių bankų paskolos mažėjo per visus 2009-uosius. Vien per ketvirtą 2009 m. ketvirtį bankų paskolų portfelis smuko 5,1 proc.

Kita vartojimo pusė

Psichoterapeutai ir mokslininkai nuolatinį augančių poreikių tenkinimą vadina liguistu, nes įnikęs į vartojimo sūkurį žmogus nebejaučia ribų, kada reikėtų sustoti. Užsikrėtęs vartojimo virusu vartotojas iš savęs atima laisvę, pasmerkia save daiktų vergijai.

Pasauline idėjų kalve vadinto Romos klubo steigėjas ir buvęs ilgametis jos prezidentas Aurelijus Pečejis dar prieš kelis dešimtmečius įspėjo žmoniją apie katastrofą, gresiančią pasauliui dėl besaikio vartojimo.


Rašyti komentarą...
r
ruonis
2010-03-29 08:51:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koks juokingas klausimas: kam ta forma - mes - JŪS jau seniausiai taškotės pinigais ir nereikia vaidinti apiplėštų pavargėlių, ypačiai kai n-iolika metų atliekate su moterimi eksperimentus, kurių tikslas keisti moters heteroseksualią orientaciją į homoseksualią, išmokti valdyti motes lytines funkcijas (tai labai naudinga būtų viešnamiuose).
Atsakyti
0

v
valdas
2010-03-29 09:00:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
labai reikalingi tokio pobūdžio straipsniai
Atsakyti
0

2010-03-29 09:01:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
viskas apie mano seserį aprašyta, čiki čiki
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (31)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų