REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš „Snoro“ kreditorių komiteto pasitraukęs žinomas Klaipėdos verslininkas Martinas Gusiatinas užsimena apie atsainų valstybės požiūrį į savo pinigus, skirtus privačios kredito įstaigos klientams. „Mano nuomone, jeigu valstybė prižiūrėjo „Snorą“, o prižiūrėjo, matyt, blogai, bet jį vėliau nacionalizavo, tai ji ir turėtų visiems kreditoriams grąžinti visus pinigus. Dabar susidaro įspūdis, kad valstybė kiek įmanoma atsiims savo pinigus, o visi kiti – tegul lieka likimo valioje. Aš visada gyvenime ir darbe matau prasmę. „Snoro“ kreditorių komitete jos nebemačiau, tai ir pasitraukiau“, – „Respublikai“ sakė M. Gusiatinas.

REKLAMA
REKLAMA

Šis verslininkas ir jo įmonės „Snore“ prarado daugiau nei 3 mln. litų. Pasak „Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko, tai, kad iš kreditorių komiteto pasitraukė „labai svarbus žmogus M. Gusiatinas“, skatina „dar labiau abejoti Kreditorių komiteto veiksmingumu“.

REKLAMA

„Mes kol kas taip pat nesame gavę aiškios informacijos, kaip juda reikalai dėl valstybės įdėtų į „Snoro“ banką pinigų susigrąžinimo. Manau, kad jeigu nėra jokio matomo rezultato, tai ir banko bankroto administratoriui turėtų būti mokama tik pradinė alga, o visą likusią jos dalį turėtų sudaryti vadinamasis sėkmės mokestis. Mūsų nuomone, tokia formulė skatintų N. Kuperį siekti geresnių veiklos rezultatų, o dabar jam mokama tik už darbe praleistą laiką. Šiandien tik matome, kad kone pusė pinigų, gaunamų už „Snoro“ išdalytus kreditus, išdalijama N. Kuperiui išlaikyti“. Nuo rugpjūčio 1-osios „Snoro“ kreditorių komitetas N. Kuperiui nustatė 100 tūkst. litų atlyginimą, o jo komandai leido išleisti iki 5 mln. litų kas mėnesį.

D. Arlauską taip pat stebina ir valstybės nenoras atgaivinti nacionalizuoto banko veiklą. „Į mūsų asociacijos siūlymus atgaivinti „Snoro“ veiklą ne tik nebuvo atsižvelgta – mano žiniomis, ši idėja net nebuvo svarstyta, – sakė D. Arlauskas. – Vadinasi, toks buvo politinis sprendimas – politikai nusprendė, kad „Snoro“ daugiau nebebus. Bet mums niekas nepaaiškino, ar bandymas gaivinti banko veiklą yra kvailas, ekonomiškai nenaudingas“. Po „Snoro“ veiklos sustabdymo praėjusių metų lapkričio 16-ąją valstybė šiam bankui skyrė apie 4 mlrd. litų injekciją. Šiuos pinigus ketinama sugrąžinti pardavus banko turtą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų