Naujienų portalas tv3.lt palygino Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiamus duomenis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Agentūros rekomendavimu buvo lyginamos 2026 metų rugpjūčio ir 2025 metų gruodžio kainos. Taip matyti, kaip jos pasikeitė nuo metų pradžios.
Labiausiai skyrėsi tai, kiek miestuose brango ar pigo indų plovikliai. Šiauliuose jų kainos pakilo 42,5 proc., o Kaune sumažėjo 11,9 proc.
„Konkrečių registruojamų produktų ir prekybos ar paslaugų teikimo vietų skirtumai gali turėti įtakos atskirų miestų kainų pokyčių rezultatams. Todėl tų pačių produktų kainų pokyčiai skirtinguose miestuose ne visais atvejais yra tiesiogiai palyginami“, – naujienų portalui tv3.lt nurodo VDA.
Prekių ir paslaugų kainų pokyčiai – didžiausi skirtumai tarp miestų
Atrinkta 10 prekių ir paslaugų, kurių kainų pokyčiai miestuose skyrėsi labiausiai. Lentelėje nurodyti du miestai, tarp kurių skirtumas didžiausias. Paskutiniame stulpelyje pateiktas skirtumas procentiniais punktais. Pavyzdžiui, jei viename mieste prekė brango 10 proc., o kitame – 5 proc., skirtumas yra 5 procentiniai punktai.
8 iš šių 10 atvejų viename mieste kainos kilo, o kitame mažėjo. Malkos ir morkos brango visuose 5 miestuose.
Kodėl prekių kainų pokyčiai miestuose skiriasi?
VDA kainas stebi pagal iš anksto sudarytą prekių ir paslaugų sąrašą, vadinamą statistiniu krepšeliu. Pagal kiekvienos prekės aprašymą skirtinguose miestuose pasirenkama konkreti prekė, kurios kaina bus stebima.
„Pavyzdžiui, jeigu registruojama dantų pastos, kurios pakuotės talpa yra 75–100 ml, kaina, skirtingose prekybos vietose gali būti registruojamos skirtingų gamintojų ar prekių ženklų dantų pastų kainos. Pasirinkus konkretų produktą, jo kaina toje pačioje prekybos vietoje registruojama kiekvieną mėnesį, kad būtų galima stebėti kainos pokyčius“, – nurodo VDA.
Didžiuosiuose miestuose vienos prekės ar paslaugos kainai nustatyti dažniausiai surenkama 8–10 kainų. Didieji prekybos tinklai pateikia VDA informaciją iš pirkimo kvitų – kiek pirkėjai sumokėjo už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus. Papildomai kainos renkamos kitose parduotuvėse bei turgavietėse.
„Skirtingą tos pačios kategorijos produkto kainų kitimą miestuose gali lemti kelios priežastys – skirtingos kainų registravimui atrinktos prekybos ar paslaugų teikimo vietos, skirtingi registruojami produktai ir jų prekių ženklai, taip pat konkrečiomis kainų registravimo dienomis taikytos nuolaidos ar akcijos“, – aiškina agentūra.
Agentūra siūlo atsargiau vertinti kino, teatro ir muziejų bilietų, taip pat drabužių bei avalynės kainų pokyčius.
„Kainų pokyčiams įtakos gali turėti ir ankstesnio laikotarpio kainų lygis bei jo pokyčiai. Pavyzdžiui, jeigu viename mieste ankstesnį mėnesį prekės kaina buvo sumažinta dėl akcijos, o kitą mėnesį akcija nebetaikoma, užregistruotas kainos pokytis gali skirtis nuo kito miesto, kuriame tokia akcija nebuvo taikoma.
Turimi kainų duomenys leidžia nustatyti užregistruotus kainų pokyčius, tačiau vien jų ne visada pakanka konkrečioms šių pokyčių priežastims patikimai nustatyti. Norint įvertinti atskirų veiksnių, pavyzdžiui, akcijų, prekybos vietų ar konkrečių produktų pasirinkimo, įtaką, reikėtų papildomos informacijos ir išsamesnės duomenų analizės“, – pabrėžia VDA.
Ar galima palyginti miestus pagal kainas?
Pabrangimas ar pigimas skaičiuojamas nuo ankstesnės to paties miesto kainos. Todėl net ir labiau pabrangusi prekė gali kainuoti mažiau nei kitame mieste. Kur ji pigiausia, parodytų palyginamos kainos.
VDA nurodo, kad kai kurių produktų, pavyzdžiui, maisto ar degalų, vidutines kainas pagal miestus pateikti būtų galima. Prieš skelbiant tokius duomenis reikia įvertinti, ar iš jų nebūtų galima atpažinti konkrečios įmonės. Viena sąlygų – bent 3 užregistruotos to produkto kainos.
„Atkreipiame dėmesį, kad iš pateiktų vidutinių kainų apskaičiuoti kainų pokyčiai gali skirtis nuo oficialiai skelbiamų kainų pokyčių. Taip yra todėl, kad apskaičiuojant vartotojų kainų indeksą atsižvelgiama ne tik į užregistruotas kainas, bet ir į galimus produktų kokybės pokyčius“, – apibendrina agentūra.
