• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmetinis pensijų ir išmokų indeksavimas atrodė nusistovėjusi tvarka, kol Finansų ministerijos taupymo plane atsirado siūlymas ją keisti. Vos per kelias dienas šis pasiūlymas dingo iš Vyriausybės darbotvarkės, bet pensijų augimo tema jau spėjo įgyti visai kitą svorį.

Kasmetinis pensijų ir išmokų indeksavimas atrodė nusistovėjusi tvarka, kol Finansų ministerijos taupymo plane atsirado siūlymas ją keisti. Vos per kelias dienas šis pasiūlymas dingo iš Vyriausybės darbotvarkės, bet pensijų augimo tema jau spėjo įgyti visai kitą svorį.

REKLAMA

ELTA skelbė, kad Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės pasitarimo protokolo projekte SADM siūlyta pavesti iki 2027 m. kovo parengti įstatymų pakeitimus.

Jais būtų nustatytas nekasmetinis pensijų ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimas, o jo tvarka būtų susieta su kiekvienų metų valstybės finansinėmis galimybėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Lapkričio 11 d. klausimas iš Vyriausybės darbotvarkės buvo išimtas, o premjeras pasakė, kad pensijų indeksavimo peržiūros Vyriausybė nebeplanuoja.

REKLAMA

„Jeigu mes pradėsime kišti rankas prie pensijų indeksavimo, aš rimtai susimąstysiu apie tai, kad vieną kartą Lietuvoje biudžeto įstatymas gali būti vetuotas“, – kitą dieną pareiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda. 

Ką būtų keitęs pasiūlymas?

Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnį, pensijų indeksavimo koeficientas skaičiuojamas pagal septynerių metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį: įtraukiami treji ankstesni metai, skaičiavimo metai ir trejų būsimų metų prognozė.

REKLAMA
REKLAMA

ELTA skelbė, kad Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės pasitarimo protokolo projekte SADM siūlyta iki 2027 m. kovo parengti įstatymų pakeitimus. Jais būtų nustatytas nekasmetinis socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimas, o jo mechanizmai būtų susieti su kiekvienų metų valstybės finansinėmis galimybėmis. Tai buvo pavedimo projektas, o ne priimtas įstatymo pakeitimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Projekte buvo numatyta nustatyti indeksavimo periodiškumą, tačiau nebuvo nurodyta, kas kiek metų išmokos būtų didinamos ar kokia konkreti formulė būtų taikoma. Todėl tiksliai apskaičiuoti galimo pakeitimo poveikio kol kas negalima.

Atskirai SADM, pristatydama 2027 m. biudžeto projektą, prognozavo, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet sieks apie 825 eurus, o turint būtinąjį stažą – apie 895 eurus. Ministerijos duomenimis, tai būtų atitinkamai 10,4 ir 10,9 proc. augimas. Šios prognozės apibūdina 2027 m. biudžeto projektą; jų nereikėtų pateikti kaip Finansų ministerijos siūlymo padarinių.

REKLAMA

Tačiau Finansų ministras Taurimas Valys socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad neatsisako biudžeto projekte numatyto pensijų didinimo daugiau nei 10 proc. ir nekalbėjo apie jų mažinimą.

„Kadangi šią savaitę įvairių asmenų be atvangos buvau klaikiai tendencingai interpretuojamas ir pigiai, populistiškai šmeižiamas dėl man nesuvokiamų priežasčių, atsakingai pareiškiu ir patikslinu: aš neatsisakau ir niekada neatsisakiau to, ką pateikėme biudžeto projekte – pensijų didinimo daugiau nei 10 proc. Taip pat nekalbu ir nekalbėjau apie kokius pensijų karpymus ar mažinimus“, – nurodė jis.

REKLAMA

„Duoti centą, atimti eurą“

SADM Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė savo įrašą pavadino „Duoti centą, atimti eurą. Mažų dovanų ir didelių praradimų politika“. Ji abejojo, ar Finansų ministerijos siūlymą pagrindžia valstybės finansinė padėtis, ir rėmėsi kitų metų biudžeto skaičiais.

„Planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos, be ES ir RRF lėšų, augs 9,4 proc., o socialinių išmokų baziniai dydžiai – 5–5,4 proc. Individualiosios pensijos dalies indeksavimas visiškai padengiamas socialinio draudimo įmokomis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tad kur ekonominiai argumentai, pagrindžiantys būtinybę atsisakyti kasmetinio indeksavimo? Ką tokiu atveju reiškia „rodiklių indeksavimo mechanizmų susiejimas su finansinėmis valstybės kiekvienų metų galimybėmis, užtikrinant fiskalinės drausmės taisyklės laikymąsi?“ – klausė U. Užgalė.

Siūlymo formuluotę ji siejo su laikotarpiu, kai kai kurie socialinių išmokų dydžiai ilgą laiką nekito, o kainos ir atlyginimai augo. Pasak U. Užgalės, nuo 2008 iki 2018 m. nebuvo didinamas valstybės remiamų pajamų dydis, nuo kurio priklauso dalis paramos nepasiturintiems žmonėms.

REKLAMA

„Tuo metu kainos, darbo užmokestis ir MMA augo, skurdo riba kilo, o socialinių išmokų perkamoji galia mažėjo. Ar siūloma vėl grįžti prie tokios praktikos? Jeigu indeksuosime kas kelerius metus, kas kompensuos per tą laiką prarastą perkamąją galią?“ – rašė ji.

U. Užgalė taip pat nurodė, kad siūlymas būtų žingsnis atgal nuo pastaraisiais metais pakeistos socialinių išmokų indeksavimo tvarkos. 

REKLAMA

„Automatinis indeksavimas nėra privilegija. Tai mechanizmas, padedantis apsaugoti žmonių pajamas nuo nuvertėjimo“, – nurodė ji.

NSMOT: indeksavimas nėra pakankamas, bet jis apsaugo nuo pajamų nuvertėjimo

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT) paragino Vyriausybę išsaugoti kasmetinį pensijų ir socialinių išmokų indeksavimą. NSMOT direktorė Aistė Adomavičienė įspėjo, kad susiejus išmokų didinimą su kasmetinėmis valstybės finansinėmis galimybėmis, socialinės garantijos galėtų priklausyti nuo tuo metu pasirenkamų biudžeto prioritetų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Valstybės biudžetas visada yra politinių prioritetų atspindys. Todėl negalime priimti argumentų, kad išmokų indeksavimas priklausys nuo to, kiek valstybė kiekvienais metais turės finansinių galimybių. Kaip rodo praktika, kasmet atsiranda vis naujų prioritetų. Tačiau skurdžiausiai gyvenančių žmonių poreikiai niekur nedingsta“, – aiškino A. Adomavičienė.

REKLAMA

ANOT NSMOT, automatinis indeksavimas svarbus ir dėl to, kad dalis žmonių neturi galimybių patys padidinti savo pajamų.

„Šiuo metu veikiantis automatinis indeksavimas užtikrina žmonių, priklausomų nuo socialinės apsaugos sistemos išmokų ir neturinčių galimybių savo pajamų padidinti darbo rinkoje, prognozuojamą ir reguliarų pajamų augimą. Tuo tarpu siūlomas pakeitimas kurtų sąlygas išmokų peržiūrėjimą atidėti ar apriboti bei atvertų vartus politinėms manipuliacijoms“, – aiškino tinklo direktorė.

REKLAMA

NSMOT, remdamasis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nurodė, kad 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 22,6 proc., o žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 653 tūkst. žmonių.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šalpos negalios ir senatvės pensijos nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2026 m. yra 468 eurai.

„Jei gaunama šalpos pensija net nesiekia šio dydžio, natūralu, kad situacija labai sudėtinga, o žmonės iš gaunamų pajamų negali patenkinti net minimalių poreikių: įsigyti kokybiško maisto, vaistų, sumokėti už būstą“, – pranešime sakė A. Adomavičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Reikia kalbėti apie kitus taupymo būdus?

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas viešojoje erdvėje aiškino, kad vidutinė pensija neparodo, kokias pajamas gauna dauguma senjorų. 

„Diskusijos apie pensijų indeksavimo stabdymą nėra. Kitais metais pensija su būtinuoju stažu sudarys 895 eurus. Tačiau labai svarbu suprasti, kad absoliuti dauguma pensininkų, grubiai 400 tūkstančių asmenų iš 650 tūkstančių, negauna tos vidutinės pensijos.

Didžioji dauguma gyvena iš 450–550 eurų mėnesinės pensijos, pensininkų nelygybė lygiai tokia pat baisi kaip ir nelygybė tarp visų Lietuvos žmonių. Todėl reikia kalbėti apie spartesnę indeksaciją ir apie bazinės dalies spartesnę indeksaciją“, – rašė T. Tomilinas.

Jis taip pat sakė, kad deficitą galima mažinti ne vien ribojant išmokų augimą.

 „Mes turime valstybės išlaidų, kurias galime mažinti ir pakankamai galimų socialiai teisingų mokestinių šaltinių, kad suvaldytume viešuosius finansus. Taškas.“

Kodėl nepaaiškinti išskirtinių išmokų?

Ekonomistas Romas Lazutka viešai komentavo Finansų ministerijos darbuotojų atlyginimus. Jis atkreipė dėmesį į ministerijų atlyginimų vidurkių skirtumus ir klausė, kodėl apie išskirtinius mokėjimus nebuvo pateikta išsamesnio paaiškinimo.

REKLAMA

„Bet kuriuo atveju, kai ministerijos sugeba kelis kartus per dieną paskelbti, kur bepasirodytų ministras, galėtų išplatinti ir pranešimą spaudai apie išmokėtus ypatingus užmokesčius ir už ką jie“, – rašė R. Lazutka.

Naujienų portalas tv3.lt, remdamasis „Sodros“ duomenimis, rašė, kad Finansų ministerijos darbuotojų vidutinis rugsėjo darbo užmokestis prieš mokesčius viršijo 7,1 tūkst. eurų, o sausį–rugpjūtį svyravo nuo 3,3 iki 3,9 tūkst. eurų.

Finansų ministerija šį šuolį aiškino priemokomis už pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES ir valstybės tarnautojų neeiliniu vertinimu. Tai buvo vidurkio pokytis, todėl tiksliau rašyti, kad rugsėjį išaugęs ministerijos atlyginimų vidurkis, o ne kad visi darbuotojai gavo dvigubas algas.

Deficito klausimas lieka, nors pensijų siūlymo atsisakyta

Finansų ministerija savo pasiūlymą aiškino siekiu suvaldyti išlaidų augimą. 2027 m. biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Lietuvos bankas įspėja, kad ilgalaikis didesnis nei 3 proc. BVP deficitas ir auganti skola gali mažinti valstybės finansinį atsparumą, branginti skolinimąsi ir kelti perviršinio deficito procedūros riziką. Tai yra Lietuvos banko vertinimas, o ne patvirtinimas, kad procedūra jau pradėta.

REKLAMA

ELTA skelbė, kad Finansų ministerijos projekte svarstyta ir kitų išlaidų peržiūra – ministerijoms pavaldžių įstaigų funkcijos, turtas ir pareigybės, taip pat švietimo darbuotojų atlyginimų didinimo bei valstybės apmokamų sveikatos draudimo įmokų tvarka.

Papildomų pajamų paieškos taip pat aptartos koalicijoje: tarp svarstytų priemonių buvo azartinių lošimų ir loterijų mokesčiai, saldintų gėrimų mokesčio pakeitimai, akcizai ir naftos perdirbimo įmonių viršpelnių apmokestinimas.

indeliai.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų