Šią informaciją patvirtino ir „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistė Indrė Mažeikienė.
Gamykla per metus prarado 150 mln. Eur pelno
„Jie užstrigo dėl to, kad bankai labai priekabiai vertina kiekvieną dokumentą, tikrina, aiškinasi, o tai užtrunka laiko. Laivas su žaliavomis plaukiojo Baltijos jūroje, bet gamyklos taip ir nepasiekė, – turima informacija dalijosi J. Dastikas. – Iki šiol gamykla dirbo minimaliomis pajėgomis, kadangi „Lifosa“ yra sankcionuota įmonė, niekas su ja nenori turėti reikalų ir labai sunku parduoti savo produkciją. Kol bus sankcijos, nieko neišeis. Pavyzdžiui, pernai per visus metus įmonė prarado mažiausiai 150 mln. dolerių grynojo pelno. Visi šie pinigai būtų atsidūrę „Lifosoje“.“
I. Mažeikienė taip pat patvirtino, jog gamyklos veiklą teko stabdyti dėl itin griežtų patikrinimų. Jos teigimu, dirbdama sankcijų ribojamomis sąlygomis, AB „Lifosa“ ir toliau susiduria su milžiniškais tarptautiniais veiklos iššūkiais.
„Jų pasitaiko įvairių, bet pastaruoju metu iššūkių kilo atsiskaitant su žaliavų tiekėjais. Atsiskaitymai užtrunka dėl ilgų su sankcijomis susijusių finansinių pervedimų tikrinimo procedūrų. Šios aplinkybės lėmė, kad žaliavos nebuvo laiku pristatytos į gamyklą“, – fabriko sustabdymo priežastis vardijo viešųjų ryšių specialistė.
Veiklą tikisi atnaujinti kovo pradžioje
Paklaustas, kada vėl trąšų gamykla galėtų atnaujinti veiklą, buvęs vadovas atsakyti negalėjo, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių.
„Jie turėtų gauti ne tik neatvykusią žaliavą, bet ir daugiau jos, nes nuolatinis fabriko paleidimas ir vėl stabdymas, kainuoja. Be to, darbas minimaliu režimu irgi nieko gero neduoda, atvirkščiai – į orą išmetama daugiau teršalų nei dirbant visu pajėgumu. Nors bendrai „Lifosos“ išmetamas teršalų kiekis yra žymiai mažesnis nei yra numatytos normos, bet tas skaičius šiek tiek padidėja, kai dirbama ne visu pajėgumu“, – pažymėjo pašnekovas.
Anot I. Mažeikienės, „bendrovės vadovybė išsprendė šią konkrečią problemą, susijusią su žaliavų tiekimu. Vis dėlto teko laikinai sustabdyti gamybą. Ją planuojama atnaujinti kovo pradžioje, kai, tikimasi, kad žaliavos pasieks gamyklą“.
Laiko klausimas, kada fabrikas bankrutuos
albėdamas apie tolesnę gamyklos veiklą J. Dastikas neslėpė pesimizmo ir teigė, jog gali išsipildyti blogiausias scenarijus.
„Čia tik laiko klausimas, kada fabrikas pritrūks pinigų ir bankrutuos. Kaip žinia, atlyginimai Lietuvoje didėja, žmonės pradeda dairytis geriau apmokamų darbų. Juolab kad Kėdainiuose statoma ne viena gamykla, todėl greitu metu „Lifosa“ pritrūks darbo jėgos“, – nedžiuginančiomis įžvalgomis dalijosi buvęs gamyklos vadovas.
Pasidomėjus, kiek, jo nuomone, laiko dar gali gyvuoti Kėdainių fosforo trąšų gamykla, J. Dastikas komentavo: „Sunku pasakyti. Stengiasi, dirba ir naujasis direktorius, ir kiti žmonės, bet situacija dabar yra nenuspėjama. Kad ir šis sustabdymas – jis taip pat nebuvo planuotas. Jau lyg turėjo viskas eiti, bet atsirado nenumatytų kliūčių“.
Reziumuodamas pokalbį ir dabartinę „Lifosos“ situaciją, J. Dastikas sakė: „Ne ta kryptimi nueita. Nereikėjo samdyti jokių administratorių… Jei situacija nuo pat pradžių būtų valdoma taip, kaip analogiškos gamyklos Belgijoje, tokių problemų dabar nebūtų“.
Tačiau I. Mažeikienė ramina: „Mūsų darbuotojų gerovė yra didžiausias bendrovės prioritetas. Todėl nepaisant iškilusių sunkumų laikinai sustabdžius gamybinę veiklą, visi mūsų darbuotojai ir toliau dirbs, jiems bus laiku mokamas darbo užmokestis“.
Pasak viešųjų ryšių specialistės, „AB „Lifosa“ yra Lietuvoje registruota ir veikianti įmonė, viena iš stambiausių darbdavių regione ir svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. Per 2022 metus bendrovė valstybės iždą papildė daugiau kaip 40 mln. eurų mokesčių“.
