Norėčiau vėl padaryti pertrauką straipsnių apie Kiniją serijoje ir trumpai apžvelgti situaciją rinkose pastaruoju metu.
Vėl grįžta netikrumas. Rinkos, kiek atsigavusios pirmomis naujų metų dienomis, pakrypo žemyn. Bijoma, kad recesija bus didesnė, kad bankams reikės daugiau paramos, kad vartojimas smuks labiau, nei manyta iki šiol. Iš tiesų, per keturis mėnesius po „Lehman Brothers“ žlugimo paaiškėjo daug dalykų, kurių anksčiau numatyti nebuvo galima. Vis daugiau faktų rodo, kaip smarkiai ir neatsakingai buvo pučiamas išvestinių instrumentų, susijusių su didesnės rizikos skolininkų paskolomis, burbulas. Tokių didelių problemų nenumatė net garsiausi ekonomistai. O didžiausias akibrokštas - Madoffo afera. Rimti bankai, fondų valdytojai ir labdaros fondai buvo apgauti naudojantis elementaria piramidine sukčiavimo schema. Finansų pasaulio problemos – labai gilios ir reikės ne tik pinigų, kad jis atsigautų.
Tai puikus metas norintiems sėti paniką, nes į juos nukrypo visas auditorijos dėmesys. Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje ima rastis sąmokslo teorijomis pagrįstų straipsnių, kurių autoriai skelbia apie ekonomikos krachą ir siekia skaitytojams sukelti nerimą. Manipuliuojant faktais, nepasakant visos tiesos, gaunamos grėsmingos, tačiau klaidingos išvados. Autoriai prisidengia tiesos paieškomis, tačiau iš tiesų pagrindinis jų tikslas yra kelti destrukciją ir nerimą.
Siekiantiems destrukcijos sekasi puikiai. Visi matėme, kuo virto žmonių susibūrimas prie Seimo rūmų. Taip, mūsų šalies ekonominė situacija yra sudėtinga, tačiau ne dabartinė valdžia kalta, kad taip atsitiko. Kas vyksta dabar, yra buvusios Vyriausybės darbo ir pasaulinės kreditų krizės pasekmė. O dabartinės Vyriausybės puolimą galima palyginti su gydytoju, kurį užpuolė ligonis dėl to, kad gydymo procedūra tapo skausminga. Tačiau krizę spręsti būtina, nors tai tam tikrą laiką bus skausminga. Svarbu laiku imtis teisingų priemonių.
Dabar yra pats sunkiausias etapas, kai reformos dar tik prasideda. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje taupymas įgavo masinį pobūdį. Natūralu, kad sumažėjo prekyba, gamyba, verslai pradėjo atleisti žmones. Žmonių pajamos mažėja, todėl jie dar labiau taupo – ir taip susidaro ekonomikos traukimosi ratas. Tačiau šis procesas nesitęs amžinai, nes ekonomika nesprogsta nieko nepalikdama. Žmonės toliau gyvena, toliau perka prekes. Prekybininkų atsargos netrukus baigsis ir jie atnaujins dėl baimės sustabdytą pirkimą iš tiekėjų, šie pirks žaliavas ir samdys žmones. Pasiūla ir paklausa pamažu stabilizuosis rinkai prisitaikant prie naujų sąlygų. Specialistai teigia, kad pasaulis į naujus metus įėjo rekordiškai mažomis prekių atsargomis. Taigi pirkimų atsigavimas jau ne už kalnų. Vėliau, maždaug po pusės metų, pradės veikti ekonomikos stimuliavimo planai, kurių pasaulyje vykdoma labai daug. Pasaulio valstybės, dirbančios 24 valandas per dieną, turi resursų ir idėjų, kaip šias problemas spręsti, tačiau sprendimų rezultatai pasireiškia ne iš karto – tam reikia tik šiek tiek laiko.
Kokia situacija su investicijomis? Praėjus didžiajai panikai po „Lehman Brothers“ bankroto (2008 rugsėjo 15 d.), paskutinius porą mėnesių akcijų rinkos jau nekrito. Nors tuo metu ir pasirodė pagrindinės naujienos apie bedarbystę, vartojimo smukimą, išaiškėjo Madoffo skandalas, bet akcijos nesmuko. Jau minėjau anksčiau, kad akcijų kainos ir ekonomikos raida nebūtinai turi eiti koja kojon. Istorija rodo, kad geriausi metai JAV biržoms buvo būtent Didžiosios depresijos metu, kol ekonominio atsigavimo dar nebuvo matyti. Niekas negali numatyti, kaip rinka elgsis per šią krizę, tačiau istorija ir šiuo atveju gali būti dėmesio vertas mokytojas.
Daugelis investuotojų sako, kad smarkiai nukritus akcijų kainoms reikia investuoti, tačiau tik retas taip elgiasi iš tiesų. Akivaizdu, kad akcijų pirkimas turi stiprų emocinį pagrindą, nes žmonės investicijas sieja su savo pačių saugumu. Todėl krintant akcijų kainoms kyla natūralus nerimas dėl ateities. Šis nerimas ir įtampa dažnai sutrukdo individualiam investuotojui priimti racionalų sprendimą. Žinoma, drąsa savaime nėra protingas investavimo motyvas, tačiau visuomet reikia turėti drąsos vykdyti savo investavimo planą. Per ilgą laikotarpį labiausiai atsiperka planingos investicijos. Krizės metu reikėtų leisti sau daugiau rizikuoti, tuo tarpu pakilimo laikotarpiu patartina elgtis konservatyviau. Tačiau kiekvienas žmogus pats turi apsispręsti, kokią riziką jis gali prisiimti ir kokios ne.
Toliau vėl pratęsime straipsnius apie Kiniją.
Rokas Masiulis yra ISP fondo valdytojas, [email protected]
