Ieškodamas dovanų internete supratau, kad šiais laikas galimą įsigyti bet ką. Netgi nieką. Jį parduodą parduotuvė Smagios Dovanos ir prašo už jį 19,99 litų. Sako, puiki dovana tiems, kurie turį viską. Puikus daiktas. Ir dėl kainos tikriausiai nepasiginčysi. Ir labai geras dalykas yra tai, kad šiuo atveju žmogus žino, kad įsigyja nieką.
Tuo tarpu pirkdamas kasdienines prekes pirkėjas niekoprisiperka dažnai to net nežinodamas. Taip nutinka dėl pakuočių ir jų turinio dydžio neatitikimo. Dažna pakuotė būna neužpildyta iki viršaus ir produktai jose sudaro tik du trečdalius tūrio. Kartais pakuotės būna užpildytos pusiau ar net mažiau.
Tačiau kaltinti gamintojų pažeidus įstatymą nereikėtų skubėti. Visos pakuotės privalo turėti užrašą, nurodanti tikrąjį produkto svorį ar kiekį ir šio įstatymo dažniausiai yra paisoma. Bėda ta, kad iš tiesų sunku suvokti produkto kiekį vien pagal svorį, jo nematant. Tarkim, kokio dydžio visai užpildyta būtų 375 gr. ryžių dėžutė? O 270 gr. traškučių pakelis? Matomas pakuotės dydis nulemia produkto kiekio įsivaizdavimą. Taip, nepažeidžiant Lietuvos įstatymų, galimos manipuliacijos, kuriomis ir naudojasi prekybininkai.
Lietuvoje daugiausia diskusijų kyla dėl prekybininkų mažinamo produkto kiekio ir manipuliacija vartotojų įpročiais – pavyzdžiui, įprastas litras pieno parduodamas 0,9 litro pakuotėse (viską sąžiningai nurodant), o vartotojai perką šį pieną iš įpročio manydami, kad įsigyja litrą ir džiaugdamiesi, kad moka mažiau. Analogiškai vyksta ir su per didelėmis pakuotėmis. Lietuvos įstatymai neapibrėžia pakuotės sukuriamo klaidinamo įspūdžio apie produkto kiekį.
JAV galiojantis sąžiningo pakavimo ir prekių žymėjimo aktas (Fair Packaging and Labeling Act) vartotojus gina nuo manipuliacijos pakuočių dydžiais. Jame nurodoma, kad pakuotės viduje negali būti papildomos nefunkcionalios erdvės. Išlygos taikomos tuomet, kai papildoma erdvė reikalinga užtikrinti produkto kokybę, arba ji tarnauja ne tik kaip produkto pakuotė, bet kaip papildomas funkcijas užtikrinantis daiktas (pvz.; gamybos linijoms reikalingas atributas, arba prekybos automatų standartus atitinkantis dydis, ir t.t.). Tačiau Amerikos parduotuvėse pilna dvigubai už produktą didesnių pakuočių, tad atsižvelgdama į vartotojų užklausimus, bei vadovaudamasi minėtuoju aktu, ne pelno siekianti organizacija
ConsumerReportsapklausė 10 dažniausiai skunduose minimu bendrovių, kodėl jų produktai pakuojami į didesnes pakuotes. Štai keli jų atsakymai:
Quaker Foods linijos Pasta Roni gaminami makaronai užima tik pusę pakelio dėl makaronų įvairovės – bendrovė visų rūšių makaronus pakuoja į vienodo dydžio dėžutes, tačiau dėl makaronų formos įvairovės didžioji dalis pakelių – pustuštės.
Uncle Ben’sparduodami ryžiai Fast & Natural Whole Grain Instant Brown Riceužima tik pusę dėžutės dėl pakavimo linijos reikalavimų. Dedant daugiau produkto būtų neužtikrintas kokybiškas produkto įpakavimas. Šis pasiteisinimas naudojamas beveik visų birių maisto produktų gamintojų, kurie naudoja didesnes pakuotes. Uncle Ben’s taip pat teigia, kad „ryžiai privalo kvėpuoti, o tam reikia erdvės“.
Pinnacle Foods žuvies produktų linijos Mrs. Paul’spakuotėse produktai užima mažiau nei pusę erdvės. Bendrovė teigia, kad „kiekvienas produkto gabalelis privalo nesiliesti su kitu gabalėliu, taip užtikrinant produkto formą, tekstūra ir skonį“.
Bulvių traškučius gaminanti bendrovė Frito-Lay’s, Lay’s Classictraškučiais užpildo tik pusę pakelio, siekdama išsaugoti nesulūžusius ir nesutrupėjusius traškučius, o taip galėtų nutikti dėl pakavimo linijos preso.
Taigi, didesnių pakuočių matyt išvengti nepavyks, tačiau ConsumerReportspataria vartotojams prieš nusiperkant pakuotę, pabadyti palyginti tos pačios kategorijos pakuočių dydžius ir deklaruojamus svorius.
