Dėl padidėjusios daržovių paklausos iki pavasario lietuviškos produkcijos greičiausiai nebeliks. Masinis daržovių eksportas į Rusiją – tarsi gaivus oro gurkšnis šalies augintojams. Ūkininkai sako atsikvepiantys po pastarųjų metų sunkumų, kai buvo sumažėjęs ir vartojimas, ir produkcijos kainos. Eksportas leidžia išvengti ir stambiųjų prekybininkų spaudimo.
Daržovių kainos vis auga
„Bulvių, galima sakyti, jau nebeturiu. Parduodu išvežti į Rusiją, iš ten kone kasdien skambina ir prašo dar, tačiau sutartis jau pasirašytos visam kiekiui“, – tvirtino stambaus bulvių sėklininkystės ūkio Šiaulių rajone savininkas Edas Sasnauskas.
Dar praėjusį rudenį lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių mirkytos Europos Sąjungos šalys. Jau tada ūkininkai numatė, kad vietinių bulvių iki pavasario gali nebelikti, o atvežtinių kainos gali siekti 2 litus už kilogramą. Atrodo, kad jų prognozės pildosi. Lietuviškos produkcijos sandėliai tuštėja, kainos auga.
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, pirmą šių metų savaitę brango beveik visos daržovės: bulvės – apie 34 proc., morkos – 16 proc., burokėliai – 5 proc., kopūstai – 4 proc. Anot ūkininkų, pirkėjai iš Rusijos už bulves moka po 1,30–1,35 Lt/kg, už morkas – iki lito už kilogramą. Nors kopūstų pasiūla ypač maža, kainos kilo minimaliai, nes jos jau pasiekusios rekordinį lygį – 1,00–1,50 Lt/kg. Po Naujųjų metų nepakito svogūnų kainos – 1,00–1,25 Lt/kg.
Augintojai sako, kad prekinio paruošimo linijos dirba visu pajėgumu. Vilkikas po vilkiko lietuviška produkcija vežama į Rusiją.
Sudarė sutartis dėl būsimo derliaus
Ne mažiau nei bulvių išvežama ir kitų daržovių. „Rusams kasdien galėtume prikrauti po vilkiką morkų – toks didžiulis poreikis. Tačiau mes turime sutartis su vietos prekybos tinklais, todėl išvežti į Rusiją parduosime tik apie 4 priekabas“, – aiškino Pasvalio rajono daržovių augintojas Algimantas Morkūnas.
Ūkininkas sakė, kad morkų saugyklose liko ne tiek ir daug – jų pakaks tik maždaug dviem mėnesiams. O kopūstai dar prieš Naujuosius buvo išparduoti.
Eksportui į Rusiją morkas ruošti pradėjo ir vienas stambiausių šalies daržovių augintojų iš Šiaulių rajono Linas Šateika. Tačiau ir jis žada eksportuoti tik ketvirtadalį morkų – apie 1 000 tonų. Kitą produkciją parduoda vietos prekybos tinklams. Vietos rinkoje dar iki Naujųjų pardavė ir svogūnus.
L.Šateika tvirtino, kad tiesiai su Rusijos prekybos tinklais pasirašė sutartis ir dėl kitų metų produkcijos pardavimo. „Jų atstovai buvo atvykę į ūkį, apžiūrėjo, kaip dirbame, tikrino daržovių kokybę. Rusų reikalavimai dėl nitratų ir chemikalų likučių dvigubai griežtesni nei Europos Sąjungoje. Mūsų daržovės jiems tinka. Tad mūsų bendradarbiavimas turi geras perspektyvas“, – aiškino ūkininkas.
Kai kurie daržovių augintojai jau ne vienus metus sutartis sudaro su tais pačiais tiekėjais iš Rusijos.
Rusai sumoka avansą
Daržovių augintojai teigia, kad išaugęs eksportas ir kainos padės atsitiesti sunkmečio nustekentiems ūkininkams. Nemažai jų vykdė investicinius projektus, turėjo finansinių įsipareigojimų. Palanki rinka turėtų sustiprinti ūkius.
„Derliai buvo maždaug trečdaliu mažesni, tačiau džiugina geros supirkimo kainos. Jau geriau toks variantas nei mažos kainos ir perprodukcija. Šiemetinės pajamos leistų investuoti ir galvoti apie perspektyvą“, – samprotavo A.Morkūnas.
Anot ūkininkų, pastaraisiais metais dėl sumažėjusio vartojimo ir kainų kai kurie ūkiai, pradėję investicinius projektus, išgyveno kritinį laikotarpį. Daržovių augintojai apmaudauja, kad jiems atsikvėpti neduoda stambieji prekybos tinklai, kurie įvairiais būdais esą manipuliuoja kainomis. Tad daržovių eksportas – tikra atgaiva.
„Pirkėjai iš Rusijos sumoka avansu, o pinigų iš mūsų prekybininkų reikia laukti iki 60 dienų. Be to, prigalvojama visokių papildomų mokesčių. Susidaro įspūdis, kad jie tyčiojasi iš augintojų“, – kitokių produkcijos pardavimo būdų ieškoti siūlo E.Sasnauskas.
Eksportas įkvėpė augintojus
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė
Daržovių augintojus gelbėja eksportas. Tiems, kurie surinko neblogą derlių ir turi geras saugyklas, šaldymo kameras, metai ypač geri. Sulaukusieji mažesnio derliaus ir neturintieji gerų jo saugojimo sąlygų didelės naudos negauna.
Iki sunkmečio prekinių daržininkystės ūkių plotai didėjo po 12–14 proc., pastaraisiais metais plėtėsi labai nedaug, kai kur plėtra visai sustojo. Produkcijos kainos vis mažėjo, gyventojų perkamoji galia smuko, o prekybos tinklai dar labiau spaudė augintojus. Praėjusį pavasarį ūkininkai jau buvo netekę vilties – nebuvo pinigų nei sėklai, nei trąšoms, nei pavasario darbams. Jei dėl eksporto nebūtų išaugusi daržovių paklausa ir kainos, kai kuriems ūkiams grėstų žlugimas.
Vida Tavorienė
