Dėl to yra numatytos parduotuvės, kurios privalės veikti bet kokiomis sąlygomis, o jų darbuotojai negalės išvykti iš šalies.
Taip pat veiks kritiniai bankomatai, kurie turės išduoti grynųjų. O banko kortele bus suteikiama galimybė atsiskaityti net nesant ryšio.
Šalyje veiktų mažiausiai 125 parduotuvės
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vyriausiasis patarėjas Darius Buta atkreipė dėmesį, kad prasidėjus krizei gyventojams rekomenduojama turėti maisto, vaistų, kuro ir kitų būtinų priemonių 72 valandoms, kad spėtų aktyvuotis valstybės sukurti mechanizmai.
Jis atskleidė, kad krizių metu visoje Lietuvoje būtų užtikrinamas daugiau nei 125 maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių parduotuvių, t. y. atraminių prekybos vietų, veikimas.
Anot pašnekovo, siekiama, kad jos būtų pajėgios per 1 dieną būtiniausiais maisto produktais aprūpinti 50 proc. gyventojų (pvz., Vilniuje veiks apie 20 tokių prekybos vietų).
Jis pabrėžė, kad Lietuvos maisto gamintojų pajėgumų visiškai pakaktų aprūpinti maistu piliečius ir didelės krizės atveju.
Tačiau siekiama, kad, nepriklausomai nuo krizės masto ir pobūdžio, gyventojų maisto produktų krepšelis ženkliai nesiskirtų nuo jiems įprasto krepšelio:
„Jau dabar vertiname, kokių būtiniausių maisto produktų pardavimo apyvartos yra didžiausios, kokios yra tiekimo grandinės, kas yra jų gamintojai bei iš kur tiekiama žaliava gamybai. Atsižvelgiant į tai ir yra rengiamas gyventojų maisto produktų krepšelis.“
Maisto ir darbuotojų ribojimai
Anot NKVC atstovo, būtų planuojamas gyventojų nukreipimas į atramines parduotuves, o, jei gyventojai negalėtų į jas atvykti maisto paskirstymui, būtų pasitelkiama nevyriausybinių organizacijų pagalba.
„Apribojimai maisto produktų įsigijimui yra galimi, bet konkretūs sprendimai būtų priimami tik įvertinus krizės pobūdį, dydį, tiekimo grandinių suardymo mastą ir paveiktų gyventojų skaičių“, – kalbėjo D. Buta.
Jis paminėjo, kad įmonės, dalyvaujančios maisto tiekimo sistemoje, turės turėti pajėgumų krizės metu tęsti darbą įvairiomis sąlygomis.
Dėl to joms bus suteikiamos tam tikros garantijos. Pvz., jų darbuotojai nebus mobilizuojami į ginkluotąsias pajėgas, negalės išvykti iš šalies ir mobilizacijos metu vykdys nustatytas funkcijas savo darbovietėje.
Tokioms įmonėms bus garantuota infrastruktūros apsauga, saugių maršrutų sudarymas, gyventojų srautų kontrolė, elektros tiekimo atstatymo prioritetas.
Atsiskaitymai „off-line“ režimu
D. Buta paminėjo, kad atraminėse prekybos vietose veikla bus vykdoma ir nesant elektros, mobilaus ryšio, duomenų perdavimo paslaugų ir t. t.
Lietuvos bankas (LB) yra patvirtinęs bankams skirtų mokėjimo paslaugų teikimo ir grynųjų pinigų išdavimo mobilizacijos metu reikalavimų aprašą.
Jame numatyta, kad karo atveju mokėjimo kortelių skaitytuvai gali būti atjungti nuo ryšių linijų.
Todėl bankai turi užtikrinti, kad su jų išduota kortele atraminėse prekybos vietose būtų galima atsiskaityti „off-line“ (liet. atjungtu nuo tinklo) rėžimu už būtiniausias prekes (maistas, vaistai, degalai) neviršijant Lietuvos banko nustatytos sumos. Vis tik šios sumos LB neįvardija.
„2025 m. numatyta parengti priemones, kurios užtikrintų būtinus atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis ir grynųjų pinigų pasiėmimo paslaugas, jeigu būtų paskelbta mobilizacija.
Pagrindiniai bankai kartu su prekybininkais turės sudaryti galimybę gyventojams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, jeigu nebūtų ryšio tarp skaitytuvo ir banko“, – komentavo LB atstovai.
Jie akcentavo, kad galimybė atlikti mokėjimus „off-line“ režimu būtų suteikiama, kol mokėjimo paslaugų teikėjas atkurtų paslaugų prieinamumą.
Prekių kainos ir atsiskaitymas grynaisiais
Minėtame apraše nurodoma, kad atsiskaityti „off-line“ režimu bus galima tik gyventojams, bet ne įmonėms.
Be to, tokiu atveju visada bus atliekamas saugesnis autentiškumo patvirtinimas, t. y. kortelė turės būti įstatoma į kortelių skaitytuvą ir suvedamas PIN kodas (tik priglausti kortelės neužteks).
Turintys grynųjų gyventojai atraminėse parduotuvėse galėtų atsiskaityti įprastai, tačiau, kaip pabrėžė NKVC atstovas, atsiskaitymo stambiosiomis kupiūromis reikėtų vengti.
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė teigė, kad dabar yra neįmanoma nuspėti, kaip ir kokios parduotuvės veiktų, kadangi nežinia, kokia krizė tai būtų.
Anot jos, prekybininkai tiesiog tikisi, kad parduotuvės krizės metu veiktų įprastai.
R. Vainienė negalėjo atsakyti, ar krizės (pvz., karo) atveju prekių kainos parduotuvėse būtų kontroliuojamos, kad pirkėjai galėtų įpirkti būtinas prekes, kadangi apie tai nebuvo kalbėta.
Ji tik paminėjo, kad atraminės parduotuvės veiktų kitaip, nei įprastos – su jomis būtų sudaromos sutartys, įvardijamos sąlygos, kurias jos turėtų įgyvendinti (pvz., suteikti galimybę atsiskaityti „off-line“ režimu).
Pinigų išgryninimas be elektros ar ryšio
LB pridūrė, kad mobilizacijos metu sutrikus ryšiui, elektros energijos tiekimui ar pan. bent iš dalies šalyje esančių bankomatų būtų galimybė pasiimti grynųjų pinigų. Įvertinęs gyventojų tankumą teritorijoje ir grynųjų pinigų apyvartą LB paskelbtų Kritinių bankomatų ir banko skyrių sąrašą, skaičių, jų lokacijas.
Vis tik D. Buta patikino, kad elektros tiekimo, mobilaus ir internetinio ryšio ilgalaikis sutrikimas yra mažai tikėtinas, nes Lietuvos energetikos ir ryšių infrastruktūra yra pasirengusi ekstremalioms situacijoms.
Tuo, kad sutrikimų nebūtų ar jie būtų minimalūs, rūpinasi ir patys paslaugų tiekėjai, kadangi tai yra ir reputacijos klausimas – jei po kokio incidento (pvz., vėtros) vartotojai netektų interneto ryšio, jie ieškotų kitų, kokybiškesnių paslaugų tiekėjų.
Pašnekovas paminėjo ir rusijos agresijos prieš Ukrainą pavyzdį, kad net pačiam agresoriui yra paranku naudotis esama komunikacijų infrastruktūra, tad svarbu, kad ji nebūtų sugriauta.
Telefonų įkrovimo ir interneto taškai
„Visgi grėsmės ir rizikos yra realios, todėl Lietuvos institucijos, kartu su verslo įmonėmis, rengiasi su jomis kovoti.
Kai kurios šalies savivaldybės jau planuoja taškus, kur žmonės galėtų pasikrauti savo telefonus bei kitus įrenginius ir naudotis interneto ryšiu. Esant galimybei, tokios paslaugos galėtų būti teikiamos ir gyventojams“, – kalbėjo NKVC atstovas.
Jis paminėjo, kad dingus internetui ar pan. svarbiausia būtų užtikrinti kritiškai svarbių objektų (pvz., ligoninių) pasiekiamumą.
D. Buta atskleidė, kad, praėjusių metų duomenimis, iš 14 sveikatos priežiūros įstaigų krizėms teigiamai yra pasirengusios 9, beveik visos generatoriais galėtų aprūpinti elektra bent 50 proc. kritinių ligoninės zonų.
80 proc. vertintų įstaigų krizės metu užtektų maisto resursų, 70 proc. yra užsitikrinusios vandens tiekimą, virš 50 proc. įstaigų turi pakankamai kuro, kad veiktų iki 3 parų.
„Primename, kad krizės atveju visą svarbią informaciją ir atsakymus į kylančius klausimus galima rasti internetinėje svetainėje www.lt72.lt“, – nurodė NKVC atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumiau tariant, eiliniai, sukti psichologiniai triukai.
