Dovanų pirkimo bumas įsibėgėjo. Prekybos centruose pilna žmonių, kurie ruošiasi didžiosioms metų šventėms, leidžia pingus. Vieni be atvangos, kiti – su saiku:
„Saikingai stengiamės: labai neišlaidauti, kiekvieną pirkinį apgalvoti. Bent jau mums šventės ne su pinigais asocijuojasi. O su laiku, praleistu su artimaisiais. Dovanoms iki 300 eurų.“
„Dovanoms vienam asmeniui maždaug iki 50 eurų.“
„Apie 1000 eurų. – 1000 eurų? – Nemaža suma. – Nemaža.“
„Šiais metais apie 400 eurų su dovanomis. Vaikai grįžta, anūkai grįžta, norisi, kad močiutė palepintų juos.“
Perkamoji galia – auga
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šie metai buvo geri. Gyventojų perkamoji galia smarkiai augo. Išankstiniais skaičiavimais, vidutinė prekių ir paslaugų infliacija šiemet siekia apie procentą, o darbo užmokestis vidutiniškai augo dešimtadaliu.
Tiesa, ekonomistai pastebi, kad gyventojai neskuba išleisti padidėjusių algų, elgiasi atsargiai.
„Mes matome, kad taupymas yra išaugęs. <...> Aš matau pajamų augimą, taip, aš galiu sutaupyti, bet prieš tai, kad įsigyčiau ilgalaikio vartojimo prekę, brangesnę prekę, aš matuoju 9 kartus prieš pjaudamas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Viena iš priežasčių buvo ir aukštos palūkanų normos. Būtent nuo 2022 metų gyventojai pradėjo ieškoti būdų, kaip taupyti daugiau ir investuoti. Iš pradžių apsisaugant nuo infliacijos, po to tiesiog naudojantis aukštesnių palūkanų laikotarpiu, kada galėjo ir padėdami indėlį ar investuodami į Vyriausybės vertybinius popierius uždirbti nemažą grąžą“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Lietuvos gyventojai vėl dairosi į nekilnojamojo turto rinką, ieško, kaip įdarbinti sukauptus pinigus.
„Čia gali būti spyruoklės efektas, kai kaupiasi pajamos, kaupiasi santaupos, noras kažką keisti taip pat didėja ir vieną dieną jis iššaus, tas noras bus labai geras efektas, kuris gali realizuotis ir kitais metais“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Prognozė 2025 metams
2025-ieji turėtų būti taip pat neblogi, nes scenarijus, prognozuojama, kartosis. Algos toliau augs greičiau nei kainos. Vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų kilti 8,7 procento, o prekių ir paslaugų infliacija svyruos aplink 2,3 proc.
„Perkamoji galia auga kone sparčiausiai Europos Sąjungoje, eksportas didėja, nedarbo lygis yra šiek tiek padidėjęs, kaip viena iš tokių problemų, netgi socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė yra sumažėjusi pastaraisiais metais dėl sparčiai didėjusio minimalaus atlyginimo, augančio neapmokestinamojo pajamų dydžio, didėjančių pensijų. Kol kas viskas atrodo labai neblogai“, – sako N. Mačiulis.
„Mes turime puikias kortas rankose, kurios gali leisti tikėtis geresnių metų negu 2024-aisiais. Paskutiniai penki metai parodė, kad gali nutikti bet kas, ko mes nežinome. Tai ir pandemija, ir karas, ir visokios kitos negandos, kortos yra geros, svarbu, kad jų kas nors nesumaišytų, tame tarpe ir naujoji valdančioji“, – teigia M. Dubnikovas.
Tiesa, užmigti ant laurų Lietuvai nedera. Greitai augančios algos daliai verslo didelė našta, nes prarandamas konkurencingumas. Ekonomistai bado pirštais į išaugusį jaunimo nedarbą. Mat, šiuo metu jaunuoliams įsitvirtinti darbo rinkoje nėra lengva užduotis.
Lietuvos bankas akcentuoja, kad Lietuvos ekonomikai kol kas sekasi geriau nei Latvijos ar Estijos.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
