Vilnietis Evaldas Girskus šypsodamasis sako, kad atstumas tėvynės meilei – ne kliūtis , o štai karjeros galimybės svetur iš tiesų kitos. Tokiose kompanijose kaip „Warner Bros“, „Paramount Pictures“ bei „Google“ dirbęs lietuvis trykšta optimizmu – gyvenimas duoda daug, tik mokėk pasiimti.
– Spaudoje galima rasti ne vieną mokslinę fantastiką primenantį straipsnį apie tai, kad šios kompanijos darbuotojai lepinami ne tik masažais, bet ir daugybe kitų dalykų, todėl ši kompanija vadinama idealia darboviete. Ar tai tiesa?
– Kiekvieno patirtis skirtinga. Mano darbas buvo labai įtemptas, tad tikrai turėjau ką veikti ir be mėgavimosi masažais ar pan. Esu muzikantas, o darbe yra įrašų studiją, kurios įranga – kiekvieno muzikanto svajonė. Taip pat yra sporto salė, poilsio ir žaidimo kambariai, darbuotojai neturi rūpintis maistu, mat restorano lygio maistas tiekiamas nuo pusryčių iki vakarienės, o kartais pagaminti darbuotojams atskrenda garsūs virtuvės šefai. Kuri kita kompanija galėtų sau tai leisti?
Tačiau reikia suprasti vieną dalyką – visi šie patogumai yra tam, kad žmogus kuo ilgiau užsibūtų darbe. Iliuzija, kas viskas aplink labai gražu, ir tėra iliuzija. Esu buvęs ne vienoje „Google“ būstinėje, vaizdas, kurį pamatai, tikrai stebina – žmonės atrodo atsipalaidavę ir užsiėmę tuo, ką mes paprastai veikiame laisvalaikiu. Vis dėlto reiktų nepamiršti, kad tuo metu jie kalba apie darbą. Šiame biure darbuotojus gali pamatyti ir aštuntą ar vienuoliktą valandą vakaro, tad abejoju, ar kiekvieno svajonė yra taip ilgai leisti laiką darbe.
„Google“ progresuoja taip stipriai, kad tai, kas tiko vakar, ne tik netiks rytoj, bet jau ir šiandien yra ne visai tai, ko reikia. Esama klaidingos nuomonės, kad viskas, ypač specialistai, yra aukščiausio lygio. Žinoma, ten yra daug protingų žmonių, bet pasitaiko ir tik vidutines žinias turinčių specialistų. Tiesa, ši kompanija verta pagarbos už tai, kad suteikia šansą ir neįgaliems žmonėms, priima jaunus žmones stažuotis.
– Ar šios kompanijos darbuotojai patenkinti uždarbiu?
– „Google“ moka daug. Jei esi geras specialistas, gausi kontraktą, siūlantį gerą atlyginimą. Ir ne tik. Paprastai, kai esi konsultantas, pačiam tenka rūpintis skrydžiu, viešbučiu ir tik gerokai vėliau šias išlaidas darbdavys kompensuoja, bet pinigų tenka palūkėti mėnesį kitą, o štai „Google“ viskas daroma mokant į priekį. Ši įmonė tikrai rūpinasi savo darbuotojais.
– Jei būtumėte likęs Lietuvoje ir neišvykęs į užsienį, kaip manote, ar taip pat sėkmingai būtumėte padaręs karjerą?
– Ne. Ir tai dėl labai objektyvių priežasčių. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje taip pat yra puikių karjeros galimybių, juk čia dirba tarptautinės kompanijos, o sėkminga mano draugų karjera tai įrodo. Tačiau turime atvirai pripažinti, kad mastas čia yra kitas, negalime lyginti Kalifornijos ir Lietuvos ar Vilniaus ir San Fransisko.
– Ar galvojate grįžti į Lietuvą ir dirbti čia?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad tokios mintys nepalanko. Šiuo metu kaip tik tyrinėju, kokia padėtis Lietuvos darbo rinkoje.
– Dažnai sakoma, kad viskas turi savo kainą. Ar tiesa, kad darbas tokiose kompanijose kaip „Google“ ar „Worner Bros“ įmanomas tik skiriant visą laiką karjerai ir atsisakant asmeninio gyvenimo.
– Vienareikšmiškai taip manyti nereikėtų, bet dideli pinigai negaunami už dyką. Būdamas aštuoniolikmetis turėjau iliuziją, kad dirbsiu biure direktoriumi, vilkėsiu gerą kostiumą, sėdėsiu ant maišo pinigų ir viskas aplink bus taip paprasta...
Gyvenime už gražias akis pinigų niekas nemoka. Kai dirbi, pavyzdžiui, kokio nors biuro administratoriaus darbą, sėdi, gražiai šypsaisi, kai ateina svečių, mandagiai kvieti luktelti prisėdus ant patogios sofos, kol juos priims vadovas, ir jokia didelė atsakomybė pečių neslegia, bet kai darbas iš tavęs reikalauja daug daugiau, t. y. prisiimti atsakomybę, suprantama, kad ir laisvas laikas yra ribotas.
Londone labai populiarus bendravimo būdas, kai vienoje rankoje laikai kompiuterį, kitoje – telefoną ir tuo pat metu dar su žmogumi bendrauji. Tad galite įsivaizduoti, kaip vertinamas laikas.
– Ką patartumėte jaunam žmogui, kuris labai nori bent laikinai išvykti mokytis ar dirbti į užsienį?
– Siūlyčiau tam ruoštis iš anksto – pasiuntinėti laiškus įmonėms, gal pavyks užsikabinti dar prieš išvykstant. Svarbu, kad žmogus pasitikėtų savo jėgomis, nes iš pradžių viskas atrodo tarsi neįmanomi dalykai: galvojama, kad tikrai nepavyks pereiti atrankos ir pan. Ištikus pirmai nesėkmei nereikia nuleisti rankų. Kiekvienas žmogus turi galimybių, o laimi tie, kurie jomis naudojasi ir deda daug pastangų, kad pavyktų pasiekti tikslą. Jeigu pats savimi nepasitikėsi, niekas tavimi ir nepatikės.
– Ko pasiilgstate būdamas užsienyje?
– Esu Lietuvos krepšinio sirgalių lygos idėjos, kuri vienija tautiečius užsienyje, pradininkas – reguliariai renkamės žiūrėti „Lietuvos ryto“, „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės rungtynių. Bendravimas su bendruomene vyksta nenutrūkstamai, taip pat atrandame laiko lietuviškai muzikai, tačiau, kiek pastebėjau, žmonės pasiilgsta maisto. Žinoma, dabar kiti laikai ir lietuviškų prekių parduotuvių yra ne viena, bet tai ne tas pats.
Grįžęs į Lietuvą negaliu atsivalgyti cepelinų ir kitų mūsų tradicinių patiekalų. Taip pat negalima pamiršti fakto, kad lietuvaitės – pačios gražiausios moterys.
