Premjerė Inga Ruginienė sakė, kad, dirbdama socialinės apsaugos ir darbo ministre, aktyviai siūlė centriniam bankui priimti tokį sprendimą. Jos manymu, tai duos daugiau galimybių jauniems asmenims ir šeimoms įsigyti nuosavus būstus.
Dabar galiojantys ASN numato, kad pirmo būsto paskolai gauti reikia ne mažesnio nei 15 proc. pradinio įnašo nuo įsigyjamos NT vertės.
Nuo kitų metų rugpjūčio įsigaliojantys ASN taip pat numato, kad griežtės skolinimo sąlygos antro ir paskesnių būstų paskoloms, bus griežčiau vertinamas pajamų ir paskolos įmokų santykis.
„Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą – jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą.
Ypač tai svarbu pirmo būsto pirkėjams – dažniausiai jauniems žmonėms, kuriems didžiausias iššūkis yra sukaupti pradinį įnašą, todėl mažiname jiems taikomą pradinio įnašo reikalavimą“, – sako LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Didesnės paskolos įmokos, įtaką NT rinkai
Lietuvos banko asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė komentavo, kad pradinio įnašo sumažinimas įsigyjant pirmą būstą gyventojams yra palankus.
Tačiau, pasak jos, prisiimti didesni įsipareigojimai reikštų didesnes paskolos įmokas, kurias gyventojai turėtų būti pajėgūs mokėti visą paskolos laikotarpį. Šis pakeitimas taip pat gali daryti įtaką būsto paklausai.
Todėl, jos vertinimu, svarbu, kad nekilnojamojo turto rinka būtų pasiruošusi atliepti paklausos išaugimą.
„Antra vertus, įdiegti apsunkinimai įsigyjantiems antrą būstą, mūsų vertinimu, yra pertekliniai. Antrasis būstas Lietuvoje vis dažniau yra įsigyjamas šeimos poreikiams, o ne investavimo ar spekuliavimo tikslais.
Registrų centras jau ne vienerius metus fiksuoja, kad Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis lietuvių turi po antrą NT objektą. Tad mes siūlėme koreguoti iki šiol galiojusį reguliavimą nebent trečios ar paskesnių būsto paskolų atžvilgiu“, – komentavo E. Čipkutė.
E. Čipkutė neslepia nusivylimo, kad į rinkos siūlymus dėl galimybių kai kuriuos kriterijus susieti su tvarumu taip ir nebuvo atsižvelgta.
„Siūlėme apsvarstyti galimybę aukštesnį LTV taikyti tik klientams, įsigyjantiems aukšto energetinio efektyvumo turtą. Tai prisidėtų ir prie aplinkos apsaugos saugojimo, o taip pat, atsižvelgiant į šio turto didesnį likvidumą, ir keltų mažesnę sisteminę bankų ir finansų sistemos riziką.
Šis turtas dėl jo naujumo, ekonomiškumo ir kitų pranašumų būtų daug atsparesnis nekilnojamo turto kainų svyravimui“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji taip pat pridūrė, kad ASN nustato minimalius reikalavimus būsto paskolos įnašui. Konkrečius sprendimus dėl paskolų teikimo ir įnašo nustatymo finansų ir kredito įstaigos priima individualiai. Svarstant paraiškas dėl paskolų, kaip ir anksčiau, konkrečiai įvertinama kiekvieno kliento situacija.
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiasis ekspertas Leonardas Marcinkevičius. Anot jo, tai kaip tik gali sumažinti būsto prieinamumą dėl spartesnio kainų augimo.
Pasak ekonomisto, pinigų pasiūla šiuo metu atsigauna. Jis atkreipia dėmesį, kad M2 pinigų kiekis rinkoje per metus išaugo iki 59,1 mlrd. eurų.
„Jis artėja prie 2023 m. pradžios lygio. Lietuvoje fiksuotas 9,4 proc. augimas per metus, kai euro zonos vidurkis vos 2,9 proc. Tai rodo didėjantį likvidumą ir infliacinį spaudimą“, – pranešime cituojamas L. Marcinkevičius.
Pasak LLRI, M2 pinigų kiekis rinkoje susideda iš banknotų, monetų ir indėlių, kurie iš karto gali būti keičiami į grynuosius pinigus arba panaudoti atsiskaitymams negrynaisiais ir indėlių, kurių terminas yra trumpesnis nei du metai arba tų, kurie išmokami įspėjus prieš tris mėnesius.
Anot instituto atstovo, būsto kainos ir be šių LB sprendimų pakilo maždaug 10 proc. per metus, paklausą jau dabar palaiko augančios pajamos ir atsigavęs kreditavimas, o prie viso to prisidės dar kitais metais įsigaliojanti antrosios pensijų pakopos reforma.
„Antros pensijų pakopos lėšų išsiėmimas dar labiau kaitins rinką. Numatyta, kad gyventojams atsiimant lėšas ekonomiką pasieks dar 5,9 mlrd. eurų iš pensijų fondų – tai gali reikšti dar bent 10 proc. pinigų pasiūlos augimą ir papildomą kainų spaudimą“, – teigia L. Marcinkevičius.
„Rezultatas: vietoj lengvesnio įperkamumo, dar didesnės būsto kainos visiems“, – apibendrina ekspertas.
NT sandorių aktyvumas rudenį išliko pakankamai aukštas
Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos aktyvumas šių metų rudens pradžioje nors ir nežymiai atsiliko nuo vasaros pabaigoje padiktuoto tempo, tačiau išliko pakankamai aukštas, skelbia įregistruotus NT sandorius stebintis Registrų centras.
„Rugsėjis NT sandorių rinkoje buvo pakankamai „derlingas“ – viršyta simbolinė 10 tūkst. įregistruotų sandorių riba. Nors šiek tiek atsilikta nuo liepą ir rugpjūtį fiksuotų rezultatų, tačiau aktyvumas vis dar išlieka pakankamai aukštas. Apskritai NT rinka praėjusius tris šių metų ketvirčius yra penktadaliu aktyvesnė nei praėjusiais metais“, – teigia Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 97,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 19,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 81,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų rugsėjį įregistruota beveik 11 tūkst. NT sandorių – 6,6 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (10,3 tūkst.), bet 5 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (11,6 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 27,4 tūkst. butų pardavimų – 26,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 21,6 tūkst. butų sandorių. Vien tik per rugsėjį įregistruota 3,1 tūkst. butų sandorių, arba 16,8 proc. daugiau nei 2024 metų rugsėjį, tačiau 2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Vilniuje šiemet įregistruota 9,6 tūkst. butų pardavimų, arba 35,5 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, Kaune – 3,7 tūkst. (16,4 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,3 tūkst. (18,8 proc. daugiau).
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje įregistruota ir 9,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 19,3 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota beveik 8 tūkst. namų pardavimų. Vien tik rugsėjo mėnesį įregistruota 1,1 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį, tačiau 9,1 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 45,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 39,4 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik rugsėjo mėnesį įregistruota 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 1,8 proc. mažiau nei pernai rugsėjį ir 7,3 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.
