Gavę nedarbo išmokas lietuviai skrenda į Tailandą: įspėja, kad atsirūgs visiems

Bedarbių šiemet daugėja, o kartu ir jiems išmokamos sumos. Vyriausybė jau skaičiuoja, kad kitąmet bedarbių pašalpoms pritrūks kone 30 mln. eurų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atostogoms lietuviai negaili: štai kur traukia ir kiek tūkstančių pakloja

Į užsienį išvykstantys lietuviai rizikuoja netekti senatvės pensijų: „Sodra“ įžvelgia komunikacijos problemų

Kainos lietuvių negąsdina: štai į kurias šalis kyla rekordinis skaičius lėktuvų šią žiemą

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras susirūpino, kad šalyje daugėja bedarbių ir „Sodroje“ ima trūkti pinigų jų pašalpoms. Dabar bedarbių yra 80 tūkstančių, tai yra 7 proc. daugiau nei prieš metus. „Sodra“ išmokoms jau stokoja pinigų, mat išmoka daugiau nei surenka iš darbdavių nedarbo draudimo įmokų. 

„Šiemet ir kitais metais suprognozuotas minusas. Jis nėra didelis, apie 5 proc. nuo biudžeto. Tendencija nėra gera“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas. 

Ministrui kliuvo ir apie 50 tūkst. bedarbių, kurie savo noru iš darbo išeina kasmet, pasiima bedarbio išmokas, dalis jų už jas atostogauja šiltuose kraštuose ir vėl įsidarbina.

„Yra problema, kai žmonės atostogauja už dirbančiųjų pinigus ir tai neturi būti atostogos. Išmoka mokama darbo paieškos metu ir tokiu metu turi būti mokama“, – sakė V. Šilinskas.

Tokie įtarinėjimai piktina gyventojus. Mat didžiausia nedarbo išmoka šiemet siekia 1270 eurų, o vidutinė – vos 500 eurų. Tuo metu Seimą paliekantiems parlamentarams išeitinėms iš biudžeto bus atseikėta apie 1,5 mln. eurų, o išeitinės sieks nuo 4 tūkst. iki keliasdešimt tūkst. eurų.

Darbdaviai reikalauja įvesti ribojimus

Darbdaviai už kiekvieną darbuotoją „Sodrai“ moka nedarbo draudimo mokesčius po 1,3–2 proc. nuo algos. Girdėdami, kad dešimtys tūkstančių darbuotojų gali išeiti iš darbo dėl išmokų, darbdaviai reikalauja vyriausybę įvesti ribojimus, ypač jei tokie piktnaudžiavimai vyksta viešajame sektoriuje. 

„Darbuotojai sugalvoja schemas, kad nedarbo draudimą panaudoti atostogoms, išeina iš darbo pailsėti, po to norisi grįžti atgal šį darbą. Tam neturėtų nedarbo draudimas būti skiriamas“, – teigė darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė. 

Tačiau profesinės sąjungos tvirtina, kad atleistas darbuotojas turi teisę nedarbo išmoką naudoti savo nuožiūra – atostogoms ar džiūvėsiams – ir reikalauja nesiaurinti dirbančiųjų garantijų. 

„Vidutinė išmoka 400–500 eurų, kuri kas 3 mėnesius drastiškai mažėja. Ar 400 eurų yra pasipinigavimo suma? Sukėlė abejonių. Kur problema? Kalbame apie draudimą, už kurį visi mokame mokesčius, kad turėtume pagalvę atsitikus nelaimei“, – sakė profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. 

Šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka per mėnesį siekia 1270 eurų, kitąmet, didėjant vidutiniam atlyginimui šalyje, ji bus dar apie 50 eurų didesnė. 

Ministras perspėjo, kad išleidžiant bedarbių išmokoms daugiau „Sodros“ pinigų nei surenkant įmokų, gali tekti didinti mokesčius arba mažinti išmokas. „

„Nustatytas tarifas įmokų, jo neužtenka, 5 proc. skirtumas yra. Gali ateiti klausimas, ar didinti tarifą, ar mažinti išmokas“, – sakė V. Šilinskas. 

Tačiau darbdaviai apie mokesčių didinimą nenori nieko girdėti, tad ragina vyriausybę kontroliuoti, kad kasmet išeinantys ir grįžtantys į darbą bedarbiai nebegalėtų išmokų naudoti atostogoms.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.