„Verslas 2017“ konferencijoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius, Vidaus tarnybos generolas Kęstutis Jucevičius kalbėjo, kad naudojamos schemos iš esmės gal ir nėra kriminalas, tačiau faktas tas, kad taip nuslepiami pinigai. Tokiu schemų aptinkama ir cukraus pirkimuose, aliejų pardavimuose. O pačios schemos išsiplėtė į kitų šalių teritoriją.
„Nenorime verslui kenkti, o tik padėti, bet jei šalia egzistuoja ir šešėlis, tai kenkia skaidriam verslui“, – sako jis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas teigia, kad kalbant apie šešėlį, nesumokėtas PVM yra tik pasekmė pajamų slėpimo, kuris atsiranda iš „vokelių“ ar matomų korupcijos apraiškų.
Problema kyla iš PVM slėpimo
Tiek praeitų, tiek šių metų galvos skausmas – PVM surinkimas. Pasak K. Jucevičiaus daugybė schemų būtent ir sukurta nemokėti šio mokesčio.
„Anksčiau viskas dar vykdavo Lietuvos teritorijoje, dabar schemos išsiplėtė ir vyksta kelių valstybių teritorijoje: ir Latvijoje, ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, prekyba cukrumi. Atrodo nekaltas dalykas ir cukrų tikrai verslininkai perka ne iš Marijampolės. Lietuvoje gaminamas, tačiau perkamas iš latviškų, lenkiškų įmonių. Ir kažkodėl per tarpininkus išeina pigiau. Negali keli tarpininkai būti grandinėje ir tas pats produktas likti pigesnis. Taip sudaromos galimybės būti tam šešėliniam verslui.
Net didieji prekybos tinklai perka plataus vartojimo prekes iš neaiškių tarpininkų. Aliejaus tik pakavimai ir etiketės yra skirtingos, o, kaip rodo praktika, aliejus – tas pats Net kyla klausimas, kur tikro aliejaus galima nusipirkti“, – pavyzdžius pateikia FNTT atstovas.
Tokių schemų slypi ir naftos produktų prekyboje. Pastebimi ne tiesioginiai pirkimai iš didmenininko „Mažeikių naftos“, o pirkimai per Lenkiją, Latviją. Taip pirkimai fiksuojami mažesnėmis sumomis, nesumokamas PVM, sako vyras.
„PVM yra gana solidi suma ir nuo didelės apyvartos, pelnas – nemažas. Apie 90 mln., t.y. 5 proc. nuo visos apyvartos, nuo tų naftos produktų nuslėpta. Atrodo, kad nėra daug tie procentai, bet paskaičiavus, tie proc. sudaro didelę sumą.
Be to, kartais įmonių savininkai nežino, kuo jų vadybininkai užsiima. O šie piktnaudžiaudami savininko pasitikėjimu įsitraukia į grandines. Kai išaiškėja tokios schemos, priskaičiuojamos didžiulės sumos nesumokėto PVM. Milijoninės“, – pabrėžia K. Jucevičius.
Daugiausia PVM slėpimo schemų pastebima, prekyboje plataus vartojimo prekėmis. Tačiau didžiosios daugumos verslininkų kaltinti negalima, nes jie sąžininga moka mokesčius, mano pašnekovas. Visgi jis pastebi, kad ir sąžiningai mokant mokesčius, galima nusižengti, t.y. užsimerkti ir nekreipti dėmesio, kad tarpininkai slepia PVM.
„Tai jie lyg ir toleruoja tą šešėlį, ir leidžia toms schemoms gyvuoti. Patys lyg sukūrė verslą sąžiningai. Turėjome pavyzdį buitinės technikos prekyboje. Atvežta į Lietuvą per mokesčių slėpimo schemą, nesumokamas PVM, o didieji prekybos tinklai imdavo iš jų tą buitinę techniką ir ja prekiaudavo. Tai lyg ir skatina šešėlį tuo pačiu, nors pelną gauna ir ne jie“, – sako K. Jucevičius.
Nors Lietuvoje PVM grobstymas nėra toks masiškas kaip kitose valstybėse, tai tikrai nėra naujiena. Tik prieš dešimt metų schemos buvo daug paprastesnės.
„Randa vis sudėtingesnių, įdomių būdų ir tie verslininkai, kurie nudegė, tikrai nenueina dirbti statybininkais. Jie toliau kuria schemas, tik įvertinę, kur darė klaidas. Kaip rodo praktika, kai kurie gyventojai su mumis po trečią kartą susiduria. Po kelių teistumų vėl taip pat verslauja nesąžiningai. Reikėtų pastebėti, kad nors ir įdirbį turime, priemonių yra, tačiau verslininkai irgi stipriai maskuojasi, tobulėja“, – mano FNTT Vidaus tarnybos generolas.
Jog būtų sunkiau, Latvijos verslininkai kuria schemas Lietuvoje, o Lietuvos – Latvijoje. Tai pastebima ir Estijos, Lenkijos įmonėse. Kuriasi tarptautinės struktūros.
„Jei prekės išvežamos iš valstybės ir parduodamos kitos valstybės įmonei, taikomas nulinis PVM ir čia prasideda gudravimai bei sukčiavimai. Dabar ir yra svarstomas klausimas Europos Parlamente, kad galbūt ES ribose atsisakyt nulinio PVM. Gal tada išsispręstų ši problemą“, – svarsto K. Jucevičius.
Tyrimai keliasi į tarptautinę aplinką
Schemoms plečiantis iš Lietuvos, finansų priežiūros tarnybos gręžiasi į tarptautinius partnerius bei platformas dėl galimybių keistis duomenimis. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas teigia, kad pagrindiniai pažeidimai matomi agresyviame mokestiniame planavime, o ten ir prasideda piktybinis mokesčių slėpimas.
„Iš Lietuvos kiekvienais metais išeina apie 1 mlrd. eurų. Ir žiūrėsime su kokiomis asocijuotomis struktūromis jie išeina: ar tai bankai, kreditų įmonės. Tai, kad verslas plečiasi, kur galima gauti didesnę pridėtinę naudą arba lengviau vystytis, yra puiku. Tačiau išplaukia milijardas eurų. Manoma, kad dividendų pavidalu ir iš esmės tai teisėta, bet nagrinėsime ar tikrai.
Mes keičiamės informacija su kitomis Europos šalimis. Yra platformų, kur pasirašyta susitarimas, kad gautum informaciją apie savo piliečių pinigų judėjimą. Globaliame pasaulyje visas pasaulis yra atsisukęs į mokesčių slėpimo problemą. Jei kalbėti apie CRS (informacijos pasikeitimo platformą – tv3.lt), gausime iš 53 jurisdikcijų, mūsų piliečių lėšų judėjimo duomenis nuo pirmo cento“, – kalbėjo konferencijoje D. Bradauskas.
Pasak jo, net ir išsivysčiusios ir Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančios šalys išskyrė Lietuvą, kaip pasiruošusią mainams.
„Net ofšorinės salos nebenori būti juodajame sąraše, pasaulis skaidrėja. Dėl to auga ir dedamųjų skaičius vertinant mokesčių mokėtojų atskaitingumą. Tos dedamosios padės ištirti mokesčių slėpimo atvejus.
Nei FNTT, nei VMI nekuria jokio produkto. Jį kuria verslas ir jo sėkmė. Mes linkę padėti ir žiūrime kaip į partnerius. Norėtume ir mes, kad Lietuvoje būtų uždirbami kuo didesni pinigai“, – kalbėjo VMI viršininkas.
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas konferencijoje grįžo arčiau Lietuvos ir prabilo apie viešuosius pirkimus, kuriuose glūdi didžiulės sumos pinigų. Kuriuos praranda ir pačios įmonės konkuruodamos sąžiningai, nes neturi galimybės laimėti konkurso.
„Konkurso laimėtojui ar ekonominiam naudingumui nustatyti, niekada nėra pakankama pažvelgti į mažiausią kainą ar įstatymą. Yra aiški įtampa. Iš vienos pusės norime skaidrinti viešuosius pirkimus, iš kitos pusės, per didelis skaidrumas yra problema, nes konkurentai gali nebekonkuruoti – žinoma kas už kiek perką ir pan. Tai nepadeda konkurencijai“, – svarsto Š. Keserauskas.
Daugybė finansinių priežiūros institucijų – laikas konsolidacijai?
Kartas nuo karto pasigirsta kalbų, kad yra daugybė institucijų, kurios atlieka vos ne ta pačią funkciją. Taip kalbama ir apie finansinių nusikaltimų tarnybas.
Tačiau K. Jucevičius pabrėžia, kad FNTT ir VMI funkcijos skirtingos. O bendradarbiavimas tarp visų esamų institucijų puikiai išvystytas, problemų nekyla.
„Pavyzdžiui, galimai dubliuojasi FNTT veikla su muitinės kriminalinėmis tarnybomis. Turime pavyzdžių Latvijoje ir Estijoje, kai tokios sutelktos tarnybos, jos vienam pavaldume. Galbūt toks modelis gali būti ir Lietuvoje, apie tai dar buvo diskutuota 2015 metais. Diskusija atlikta, išanalizuota, bet galutinio sprendimo taip ir nebuvo“, – prisimena pašnekovas.
Tuo tarpu VMI viršininkas teigia, jog tai klausimas – skirtas politikams.
„Konsolidavimas tokių tarnybų, kurios užsiima valstybės finansiniu klausimų apsauga yra įmanomas. Yra pavyzdžių pasaulyje, bet yra klausimas, kaip tai padaryti. Reikia atlikti studijas, atsižvelgti į socialinę krašto psichologiją, ekonominę sudėtį. Tačiau čia iš esmės tai vidinis klausimas politikams ir jie savo viziją gali pristatyti. Nes vienos ar kitos institucijos įsteigimas ar likvidavimas yra Vyriausybės kompetencija“, – sako D. Bradauskas.
