Nedarbo lygis visoje Europos Sąjungoje nuolat mažėja. Bene labiausiai tai džiugina Vokietiją. Vis dėlto ekspertai pranašauja, kad ekonomikos pakilimas gali nuslūgti prasidėjus finansinei krizei.
Kaip rodo šiais metais pateikti Eurostato duomenys, bedarbių visoje ES gerokai sumažėjo. 2007 metų lapkritį 27-ių ES šalių nedarbo lygis vidutiniškai siekė 6,9 proc. - 1 proc. mažiau nei 2006-ųjų lapkritį. Žemiausi nedarbo rodikliai buvo Nyderlanduose (2,9 proc.) ir Danijoje (3,2 proc.), tik Slovakija (11 proc.) bei Lenkija (8,5 proc.) dar negali pasigirti įveikusios nedarbą.
Vokietijos pagyvėjimas
Vokietijos nedarbo lygis (lapkritį - 8,6 proc., gruodį - 8,4 proc.) yra vienas didžiausių ES, tačiau vokiečiams tai nė motais. Jie džiūgauja, kad tai žemiausias rodiklis nuo 1993 metų. Vokiečiai džiaugiasi ir dėl to, kad bedarbių skaičius mažėja jau 21 mėnesį iš eilės.
Kaip rodo oficiali Vokietijos statistika, 2007 metų gruodį bedarbių skaičius šalyje sumažėjo 78 tūkstančiais. Dabar Vokietijoje yra 711 tūkst. mažiau bedarbių nei 2006 metais ir 1,5 mln. mažiau nei 2005-aisiais.
Ekonomistų manymu, nedarbo mažėjimą paskatino sparčiai besivystanti pasaulio ekonomika, sukūrusi palankią terpę Vokietijos eksportui. Teigiamos įtakos turi ir demografiniai duomenys: mažėjant gimstamumo rodikliams ir senstant visuomenei Vokietijoje nuolat mažėja darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų užimti naujas darbo vietas. Taigi jaunimui atsiveria daugiau karjeros galimybių.
Džiaugtis per anksti?
Tačiau ekspertai baiminasi, kad sparčiai besivystančiai Vokietijos ir kitų Europos šalių ekonomikai gali pakišti koją kylančios naftos kainos ir krintantis JAV dolerio kursas. Spėjama, kad "drebanti" JAV valiuta pablogins ir viso pasaulio ekonomiką, o tai savo ruožtu neigiamai paveiks atsigavusią Europos eksporto rinką.
Kiti sako, kad prognozuojamas minimalaus atlyginimo kilimas skatins darbdavius kurti mažiau darbo vietų. Be to, atskirų ES šalių (ypač Vokietijos) ekonomiką gali silpninti ir kadaise patirti vienas po kito sekę nuosmukiai.
ES pirmininkaujančios Slovėnijos finansų ministras Andrejus Bajukas teigia, kad "ekonomika ir toliau sparčiai plėtosis, tačiau kartu didėja ir rizika". Jo manymu, riziką itin didina suirutė pasaulio finansų rinkoje ir silpnėjantis piliečių pasitikėjimas ekonomika.
Europos Komisijos duomenys rodo, kad ES piliečių pasitikėjimas ekonomika mažėja. Vakarų Europos gyventojai vis pesimistiškiau vertina savo finansinę padėtį, mažiau pasitiki mažmeninės prekybos ir statybų sektoriais.
