Estijos ir Rusijos santykių krizė verčia estų verslininkus ieškoti alternatyvių prekių judėjimo kelių. Todėl estų ekonomikoje išaugo „latviško faktoriaus“ reikšmė. Taip laikraštyje „Delovyje vedomosti“ teigia ekonomistas Vladimiras Vaingortas.
„Tarkim, susidaro tokia schema: estiška firma parduoda ką nors latviškai, kuri savo ruožtu parduoda tą prekę rusiškai įmonei, o pati prekė keliauja tiesiai iš Estijos į Rusiją. Šioje grandinėje mokestiniai įsipareigojimai susiklosto naudingai visiems, remiantis Eurodirektyva dėl mokesčių už apyvartą.
Kadangi Estijoje prasideda eksportas iš Europos Sąjungos, estų firma mokesčių nemoka. Latvių firma apyvartos iš viso nedeklaruoja, nes Latvijos teritorijoje apyvarta nevyksta. O rusų gavėjas įgauna visus importuotojo įsipareigojimus, remdamasis savo šalies įstatymais“, - rašo ekonomikos mokslų dakataras Vaingortas.
Anksčiau rusiškas laikraštis „Nezavisimaja gazeta“ pranešė, kad rusiškos produkcijos tranzito per Estiją ribojimas virto skaudžiu smūgiu Estijos biudžetui. Tačiau jūrų vartų uždarymas ir naujų kelių ieškojimas brangiai atsiėjo ir Rusijai, kas susilpnino tarptautines į eksportą orientuotos ekonomikos pozicijas.
