Pirmoji klaida – mažai dėmesio projektavimui
Projektavimo etapas yra vienas svarbiausių visame modernizacijos procese. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovo dr. Karolio Banionio, būtent šiame etape padarytos klaidos vėliau gali lemti ne tik finansinius nuostolius, bet ir prastą techninių sprendimų kokybę, gyventojų nepasitenkinimą ar net darbų stabdymą.
„Prieš pradedant rengti investicijų planą, būtina labai kruopščiai įvertinti pastato būklę. Tipinės klaidos pavyzdys – pasirenkama ventiliuojamo fasado sistema, tačiau projekto rengimo metu nepatikrinama, ar laikantysis mūras yra jai tinkamas. Paaiškėjus, kad mūras susidėvėjęs, rangovas priverstas siūlyti kitus sprendimus arba papildomus darbus. Tokie pakeitimai reiškia naujas išlaidas, papildomą projektavimą ir darbų termino pailgėjimą“, – pasakoja ekspertas.
Kitas svarbus aspektas – energinio naudingumo sertifikatas. Anot K. Banionio, sertifikato skaičiavimai remiasi norminėmis klimato ir vidaus temperatūrų sąlygomis, tačiau realybėje nerenovuotuose pastatuose šie rodikliai gali skirtis. Pavyzdžiui, vienuose butuose žiemą temperatūra gali siekti 23–24 °C, o kituose – vos 14–16 °C. Energinio naudingumo sertifikato kokybė bei tikslumas daro didelę įtaką investicinio plano kokybei bei prognozuojamiems šiluminės energijos sutaupymams. Todėl, jei daromos klaidos ar parenkami neoptimalūs arba nelogiški sprendimai, gyventojų lūkesčiai gali ir neišsipildyti.
„Vis dar pasitaiko ir atvejų, kai renovuojamuose pastatuose nenumatoma mechaninė vėdinimo sistema. Kai pastatas apšiltinamas ir tampa sandarus, jame užtikrinti higienos normas atitinkančius oro apykaitos rodiklius tampa gana sudėtinga. Dėl to patalpose ima prastėti mikroklimatas, kaupiasi drėgmė ir formuojasi pelėsis. Tai viena didžiausių klaidų, kuri vėliau gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę“, – teigia K. Banionis.
Antroji klaida – noras kuo greičiau sutaupyti
Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, tam, kad renovacija atneštų didžiausią naudą, būtina rinktis kokybiškas medžiagas, ne tik energinio efektyvumo didinimo, bet ir kitas valstybės remiamas priemones, tokias kaip balkonų išplėtimas, jų langų ir durų angų didinimas, dviračių saugyklų įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms ir vertinti tai kaip ilgalaikę investiciją, ne tik kaip galimybę sutaupyti čia ir dabar.
„Renovacija suteikia galimybę visapusiškai, kompleksiškai suremontuoti namą ir taip prailginti jo gyvavimo trukmę, pagerinti gyvenimo jame kokybę. Modernizacijos metu atnaujinamos nusidėvėjusios konstrukcijos, sustiprinami pastato elementai, keičiamos susidėvėjusios inžinerinės sistemos. Taip namui suteikiamas naujas gyvavimo etapas, užtikrinantis saugumą ir patikimumą dešimtmečiams į priekį“, – sako ekspertas.
E. Petrausko teigimu, vienas didžiausių renovacijos privalumų – šilumos nuostolių sumažinimas. Apšiltinus pastatą ir užsandarinus jo atitvaras, sumažėja energijos sąnaudos, o kartu ir sąskaitos už šildymą. Be to, automatizuotos inžinierinės sistemos suteikia daugiau komforto – leidžia gyventojams patiems reguliuoti patalpų mikroklimatą, suteikia galimybę efektyviau naudoti energiją, palaikyti pastovią temperatūrą ir vėdinimą pagal poreikį. Tai suteikia ne tik patogumą, bet ir mažina poveikį aplinkai.
Trečioji klaida – butų savininkų pasyvumas
Aktyvus gyventojų dalyvavimas renovacijos procese nuo pat pradžių taip pat yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių namo modernizavimo projekto kokybę ir galutinį rezultatą. Anot K. Banionio, kuo daugiau bendro sutarimo pavyksta pasiekti ankstyvuose renovacijos etapuose, tuo sklandžiau vyksta darbai.
„Gyventojų įsitraukimas turi tiesioginę įtaką sprendimų priėmimui. Tai tampa ypač aktualu, kai balsavimas dėl renovacijos sprendimų vyksta labai nedidele persvara, pavyzdžiui, kai rezultatą lemia vos keli balsai. Tokiais atvejais net keli aktyvūs gyventojai gali nuspręsti, ar pastatas bus renovuotas, ar ne. Be to, kartais keli aktyviausi gyventojai turėdami daugumą balsų ima kelti papildomas neįgyvendinamas sąlygas, kas gali sulėtinti procesą ir apsunkinti sprendimų priėmimą. Todėl atviras abipusis bendravimas, nuosekli informacija ir visų gyventojų įsitraukimas dar pradiniuose etapuose leidžia išvengti nesusipratimų ir nepasitenkinimo galutiniu rezultatu“, – tvirtina K. Banionis.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, neseniai buvo pratęstas ir galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
