Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų. 

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų. 

REKLAMA

„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vakar, gegužės 26 d. JAV centrinis bankas pareiškė, kad kovoje su infliacija gali tekti didinti palūkanų normas iki ekonomikos augimą lėtinančio dydžio (recesijos). 

„Europos centrinis bankas irgi pareiškė, kad pakilus palūkanų normoms gresia būsto kainų pokyčiai euro zonos šalyse. Be to, Europos centrinis bankas (ECB) teigė, kad karas Ukrainoje gali lemti didesnį įmonių bankrotų skaičių dėl lėtesnio ekonomikos augimo, aukštesnės infliacijos ir išaugusių skolinimosi kaštų. 

JAV būsto rinkoje korekcija jau prasidėjo, o ją geriausiai iliustruoja potencialių būsto pirkėjų nuotaikos. Vos 31 proc. gyventojų mano, kad dabar yra geras metas įsigyti būstą (mažiausias skaičius nuo 1980-1982 metų stagnacijos laikų). Tuo metu ir net 79 proc. gyventojų mano, kad dabar yra geras metas parduoti būstą, t. y. didžiausias skaičius nuo šių duomenų rinkimo pradžios“, – rašė ekonomistas.

REKLAMA

Anot jo, neregistruoti būsto pardavimai taip pat krenta žemyn kaip akmuo ir balandžio mėnesį jau buvo mažesni nei 2012 metų vidurkis. 

„Tokių tendencijų priežastys yra trys – pandemijos metu itin pakilusios būsto kainos, kylančios palūkanų normos ir sparčiau nei atlyginimai auganti infliacija, kurią lėmė perteklinis pinigų įliejimas kovai su pandemija bei energijos ir maisto kainų šuolis, kurį lėmė Rusijos invazija Ukrainoje. 

Euro zonoje tokio spartaus palūkanų kėlimo nesitikima. Manoma, kad JAV bazinės palūkanų normos po metų sieks 2,8–3,0 proc., o euro zonoje – 1,3–1,5 proc., tačiau euro zonoje būsto kainų burbulas yra labiau išsipūtęs. Pavyzdžiui, būsto kainų ir būsto nuomos bei būsto kainų ir gyventojų pajamų santykiai euro zonoje yra rekordinėse aukštumose, atitinkamai 11 proc. ir 7 proc. didesni nei prieškriziniais 2007 metais“, – komentavo Ž. Mauricas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, euro zonos šalių būsto rinka gali jautriau sureaguoti net ir į nedidelį palūkanų normų kilimą. 

„Kadangi Lietuva yra tik mažas laivelis dideliame pasaulinės ekonomikos vandenyne, šios tendencijos neišvengiamai palies ir Lietuvą. Tad rekomenduočiau nesusiformuoti pernelyg optimistinių lūkesčių, nepūsti būsto kainų burbulo ir nesišvaistyti pinigais į kairę ir į dešinę. Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidų augimas 2019-2022 m. yra sparčiausias visoje ES, nes kuo aukščiau kilsime dabar – tuo žemiau galime kristi kitais metais. 

Tiesa, ženklesnės būsto kainų korekcijos rizika Lietuvoje nėra didelė, dėl pastarąjį penkmetį reikšmingai išaugusio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ir dar sparčiau išaugusių gyventojų pajamų. Tačiau stabtelėjimo būsto rinkoje kitais metais, matyt, mums taip pat nepavyks išvengti“, – prognozavo ekonomistas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų