Ekonomistai: Lietuva turi pasirinkti tarp Graikijos ir Singapūro

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti šalis nares į stiprią politinę sąjungą. Tik, deja, pastangos nedavė lauktų vaisių. Todėl ši konferencija sutelkė verslo ir valdžios atstovus, ekspertus iš Lietuvos ir kitų šalių diskutuoti ir parodyti alternatyvas vykdomoms ekonominės politikos kryptimi. Diskutuoti Vilniuje, kaip siekti ekonomikos augimo ir krizę paversti galimybe, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES ir simboliška, ir aktualu“, – teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. Konferenciją atidarė diskusija, ar dabartinei Europos krizei spręsti reikia daugiau ES įsitraukimo, ar, atvirkščiai, daugiau lokalaus požiūrio ir dėmesio vietinėms ekonomikoms. „Ką aš matau Europos bendrame paveiksle nėra gerai – šalių ir asmeninės skolos, nėra struktūrinių reformų, o integracija pasuko biurokratizacijos linkme, – teigė dr. Razeen Sally, „European Centre for International Political Economy“ direktorius. – Prieš du metus Europą iškeičiau į Aziją, į Singapūrą. Ko galime pasimokyti iš Honkongo ar Singapūro? Jie aprūpina neturtinguosius, tačiau neplečia paramos iki begalybės, atviri investicijoms, turi stiprią fiskalinę politiką. Valstybė perskirsto mažiau nei 20 proc. BVP. Kad sumokėčiau mokesčius Jungtinei Karalystei sugaišau visą savaitgalį, kad sumokėčiau mokesčius Singapūre – vos 10 minučių ir jie sudarė mažiau nei 5 proc. Tai yra geros pamokos Europai ir Lietuvai”. R. Sally pridūrė, kad būdamas lietuviu daugiau „Europos“ nenorėtų: „Jūs jau ES, jūs naudojatės laisvo judėjimo privalumais. O įsivesti eurą – tai daugiau reguliavimo ir priklausomybės iš Briuselio. Ir tai ne konstitucinės, o politinės taisyklės, kurios gali keistis, jos nieko negarantuoja“. Konferencijos svečias ekonomistas Tomas G. Palmeris (JAV) pažymėjo, ES pareigūnai dažnai sako, kad reikia didesnio ES įsitraukimo, kad išeitume iš krizės, tačiau didele dalimi tai pati ES, vykdoma politika ir įstūmė į krizę. Petras Auštrevičius, Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas, savo ruožtu pastebėjo: „ES turi galvoti apie strategiją ateičiai ir atsibusti iš stabilumo pavasario. ES turi galimybių, bet tik tuomet jei mes ryšimės stiprinti vyriausybes, jų balsą ES su didesne politine kontrole ir demokratija. Mano požiūris profederalistinis ir aš nevadinu to biurokratizmu. ES daugeliui kitų šalių yra sektinas modelis būtent todėl, kad jis įtvirtina stabilumą ir bendradarbiavimą, tačiau sutinku, kad šis modelis veiktų – jis turi būti išbaigtas modelis“. Organizatorių teigimu, daliai žmonių ir šalių dabartinė pasaulinė ir euro zonos krizė tapo geresnės bankų ir finansų kontrolės, didesnės priežiūros poreikio įrodymu. Konferencijoje dalyvavę užsienio svečiai teigė, kad geriausias metodas skatinti ekonomiką – mažesnis valstybės ir ES reguliavimas. Dr. Barbara Kolm (Austrija), Austrų ekonomikos centro direktorė, atkreipė dėmesį į pavyzdį, kaip ES, norėdama paskatinti internetinę prekybą, kartu ėmėsi reguliuoti pakavimą, pristatymą ir daugelį kitų sričių. „To pasekmės, kad vartotojai mokės daugiau, mažės ar neliks konkurencijos. Ar tai yra skatinimas?“, – klausė B. Kolm. Seimo narys Remigijus Šimašius pritarė, kad norint paskatinti ekonomiką reguliavimo turi būti mažiau. „Klausimas daugiau ar mažiau reguliavimų paskatintų ekonomiką yra teisingas. Bet, kaip aš visada sakau, problema mūsų galvose. Daug žmonių tiki, kad reguliavimas yra gerai ir jis juos nuo kažko saugo. Tuo tiki ir tie, kurie reguliavimą kuria, ir tie, kurie įgyvendina. O įgyvendina dažnai tiesmukai. Naivu manyti, kad be valstybės reguliavimo niekas nieko nereguliuotų apskritai. Juk, pavyzdžiui, pirkėjas ar paslaugos vartotojas jau reguliuoja pardavėją pirkdamas ar nepirkdamas, išreikšdamas savo poreikius. Taigi – blogai su centralizuotu, prievartiniu reguliavimu, tačiau ne tada, kai mes patys kaip vartotojai, kaip pirkėjai išreiškiame savo poreikius“. Savo ruožtu, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad galima rasti tokių sričių, kur aiškiai suformuluotos taisyklės duotų naudos ne tik siauroms interesų grupėms, o visai visuomenei, tačiau – sunku. „Graudžiausia Europos istorijoje tai, kad fiskalinė drausmė įgijo tokį blogą skonį. Kas kaltas dėl krizės? Daugelis atsakys, kad fiskalinė drausmė. Nors esmė yra reguliavimas. Kai valstybės pradėjo mažinti biudžeto deficitus, nes suprato, kad negali ilgą laiką išleisti daugiau nei turi, po skolos kaupimu jau slėpėsi esminės problemos. Būtent reguliavimo problemos“, – konferencijoje sakė N. Mačiulis. Danielis Mitchellas, JAV ekonomistas ir mokesčių ekspertas, teigė, kad mažas valdžios aparatas ir privatus sektorius yra vienintelis būdas padaryti žmones turtingesnius. D. Mitchellas, atkreipė dėmesį į socialinio aprūpinimo sistemos spąstus: „Nedarbo pašalpos yra didelė problema. Jei tu duodi pinigų už tai, kad žmogus nedirbtų, jis ir nedirba“. Pabaigai D. Mitchellas pridūrė, kad Lietuva pirmiausia turėtų apsispręsti: „Ar norite būti kaip Singapūras, ar kaip Graikija ir Ispanija? Mano nuomone, jei populiacija ir jaunų žmonių vis mažėja, patarčiau sekti Honkongo ir Singapūro modeliais“. Konferenciją organizuoja Austrų ekonomikos centras (AEC) (angl. – the Austrian Economics Center) bendradarbiaudamas su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI).