Nuo 2005 m. ūkininkaujantys Keparučiai kasmet prikasa apie toną česnakų, tačiau didelę jų dalį tenka atmesti (pavyzdžiui, supuvusius), todėl parduoda apie 500–600 kilogramų. Rimos ir Petro ūkyje pastaruosius ketverius metus auga dvi rūšys česnakų – „Gribovskio mėlynieji“ ir lietuviškieji „Žiemiai“.
Šeima džiaugiasi, kad nudirbti sunkius lauko darbus ir užauginti daržoves jiems taip pat padeda ir už paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ įgyvendintos investicijos.
„Mano vyras išbando viską, nes daržo plotas nedidelis, rankų darbo daug, todėl ieškome tinkamiausios daržovės auginimui“, – teigia pašnekovė. Keparučių ūkyje taip pat auga sertifikuotos ekologiškos vyšnios, kriaušės, juodieji serbentai, slyvos, obuoliai, kviečiai. Neseniai šeima ūkyje taip pat pasisodino vaistinėmis savybėmis garsėjančio putino krūmų.
Vaistas ir maistas
R. Keparutienė teigia, kad česnakas yra labai svarbi daržovė žmogaus racione. Daug naudingos informacijos apie tai, kodėl, kaip ir su kuo reikėtų valgyti šią prieskoninę daržovę moteris sako radusi Rygos liaudies medicinos instituto direktorės Ilzės Jansonės knygose apie natūralią mitybą.
„Atrodo, kad daug apie česnakus žinojau, bet paaiškėjo, kad juos rekomenduojama valgyti tam, kad būtų švarios gleivinės, gamintųsi imunitetą palaikančios medžiagos, kurios neleidžia susirgti. Česnaką svarbu vartoti ne dėl profilaktikos, bet gyvybės, kad žmogus liktų gyvas ir sveikas“, – įsitikinusi R. Keparutienė.
Moteris tvirtina, kad nors česnakus galima naudoti ir kepant, ir verdant maistą, tačiau jie yra vertingiausi natūralūs, nes nėra praradę savo vertingų savybių. „Rekomenduojama česnakus sudėti bebaigiant gaminti patiekalą. Pavyzdžiui, gaminant sriubą pirmiausia reikėtų išvirti bulves, burokėlius, morkas, o tada sriubą paskaninti pjaustytais svogūnais, česnakais – daugiau virti nebereikia. Taip pat reikėtų elgtis ir su garstyčiomis, krienais, petražolėmis, smulkiai tarkuotais salierais, kmynais, visais kitais žalumynais“, – teigia pašnekovė. Jos manymu, česnako ir kitų prieskoninių daržovių ar žolelių nereikėtų ilgai kaitinti ir gaminant troškinius.
Vertę supranta ne visi
Vigių kaime gyvenantys Keparučiai savo išaugintais ekologiškais česnakais prekiauja keliose ekologinių prekių parduotuvėse Vilniuje ir Kaune, taip pat įvairiose mugėse. Nedidelę dalį česnakų iš ūkininkų nuperka į namus atvykę pirkėjai. Nors moteris pastebi, kad pirkėjai vis dar stokoja žinių apie ekologiškas daržoves, tačiau pardavimai po truputį auga.
„Kelis metus prekiavome Kauno turgelyje. Iš pradžių klaidingai įsivaizdavau, kad prie mūsų – prekiaujančių ekologiška produkcija – turėtų nusidriekti pirkėjų eilės. Tačiau teko gerokai padirbėti, sudominti, pritraukti pirkėją, papasakoti jam apie produkcijos privalumus, kad ši nėra užteršta cheminiais preparatais. Kiek dirbi – tiek parduodi, jei moki suktis – parduosi daugiau, – įsitikinusi ūkininkė. – Žmonės dar neturi pakankamo suvokimo apie ekologinės produkcijos naudą, tiesa, Vilniuje ši situacija geresnė.“
Technika palengvino darbą
Šeima ir toliau ketina puoselėti ekologinį ūkį, tačiau daugiau plėsti nežada. Pasak Rimos, aplinkui yra daug stambių ūkių, trūksta žemės, todėl ir norint nebūtų galimybių. Ekologiškai ūkininkaujanti šeima prieš kelerius metus nusprendė patausoti savo sveikatą, todėl sumažino auginamų juodųjų serbentų plotą. „Auginti, prižiūrėti, ir pardavinėti juos – sunkus darbas, be to, trūksta ir laiko“, – sako pašnekovė.
Moteris pastebi, kad lengviau susidoroti su lauko darbais padeda už Europos Sąjungos paramą pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ įsigyta technika: ekologinės akėčios, bulvių kasamoji ir sodinamoji, kultivatorius. „Technika mums tikrai labai naudinga ir palengvino darbus. Su traktoriumi teko vargti, o kultivatorius puikiai išpurena dirvą“, – džiaugėsi moteris.
