Užsukę į prekybos centrą iš karto sukate prie ekologiškų maisto produktų lentynos. Na gerai, jei ne tiesiu taikymu, tai viso apsipirkimo metu į pirkinių krepšelį būtinai įsimesite ekologiško jogurto, sviesto, duonos ar aliejaus. O kaip elgiatės prie kasos? Čiumpate naują maišelį, ar išsitraukiate iš kišenės jau dešimt kartų panaudotą, atsineštą iš namų? Jeigu atitinkate antrą variantą, ko gero, žinote, kad ekologija – ne tik sveiki maisto produktai, užauginti sveikoje aplinkoje, bet ir kiti žmogaus gyvenime naudojami daiktai.
Ekologinė prekybininkų manipuliacija, turbūt jau kiekvieną užkrėtė bent jau vienadiene ekologija. Davus rinktis iš dviejų produktų dažniausiai būtų pasirenkamas ekologiškas. Tačiau kai kalbama apie gamtai draugišką ekologiją, dažniausiai minimi maisto produktai. O juk žmogaus buitis vien jais neapsiriboja.
Pradėkime nuo virtuvės, kur dažniausiai nešate nusipirktas ekologiškas maisto gėrybes. Nuplovę ekologiškus vaisius juos šluostote. O ar jūsų rankšluostis ekologiškas? Turiu galvoje, ar jis pagamintas iš natūralios, ekologiškai užaugintos ir surinktos medžiagos pluošto?
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų kitas klausimas, ar jūsų indų ploviklis, tabletės indaplovei ir kiti namų valymo reikmenys ekologiški? Jeigu ne, tai žinokite, kad tokių priemonių prekyboje yra. Tiesa, jie kaip ir ekologiški rankšluosčiai savo kainą turi ir atsieina dvigubai brangiau negu įprasti.
Ypač daug ekologiškų ne maisto prekių siūloma vaikams. Jau kūdikystėje bandoma tėvus įpratinti pirkti ekologiškas sauskelnes, dažniausiai pagamintas iš celiuliozės ir dalinai suyrančias, ekologiškus prausiklius, losjonus, balzamus, ir, žinoma, rūbelius. Pastarieji pagaminti iš natūralių medžiagų, dažyti ne cheminiais dažais ne tik šildo, bet ir leidžia odai kvėpuoti. Taip už maždaug tūkstantį litų nuo galvos iki kojų aprengti galima ne tik vaikus, bet ir patiems pasipuošti.
Kalbant apie puošybą nereikėtų pamiršti ir dekoratyvinės kosmetikos: jos taip pat galima įsigyti ekologiškos. Tiesa, už mineralinę pudrą sumokėsite 90-100 litų, lūpų dažus ar blakstienų tušą – 50 litų. Galima ir ekologiškų kvepalų – pagamintų iš eterinių aliejų ir natūralaus alkoholio – įsigyti. Deja, jų pasirinkimas kol kas nėra toks didelis, kokį siūlo cheminiai kvepalai, todėl išsirinkti savo kvapą nebus lengva.
Tualete irgi galima neaplenkti ekologijos. Ne tik pamirštant aerozolinius oro gaiviklius, bet ir perkant ekologišką tualetinį popierių, pagamintą iš perdirbto popieriaus ir greitai suyrantį gamtoje. Tiesa, už keturis rulonėlius tualetinio tokiu atveju turėtumėte pakloti 10 litų.
Ruošdami vaikus į mokyklą irgi nepamirškite, kad į kuprinę vietoj įprastų sąsiuvinių ir pieštukų galite prikrauti ekologiškų kanceliarinių prekių.
Be abejonės, sekdami ekologijos madomis neturėtumėte pamiršti ir ekologiškų lempučių, taupančių elektros energiją. Jeigu turite gyvūną, juo taip pat galite pasirūpinti ekologiškai: maudydami ekologiškais šampūnais ir šerdami ekologišku maistu.
Taigi ekologija – tikrai ne tik maisto produktai, bet ir daugelis kitų žmogaus naudojamų kasdienių daiktų. Šiandien pasitelkdami specialistus aiškinsimės, kuo ekologiški ne maisto produktai naudingi žmogui. O gal tik siekiant apsaugoti gamtą ekologiškų madų vaikytojai pasiruošę dėl paprasčiausio ekologiško daikto išleisti krūvas pinigų. Kiek jūs savo kasdienybėje naudojate ekologiškus ne maisto produktus ir kokius jų teikiamus privalumus pastebite? Diskutuokite ir komentuokite pinigukarta.lt
