• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neretai galima išgirsti skundų „Regitra“ dėl pačių egzaminų, o tuo labiau – dėl milžiniškų eilių, kai kito vertinimo tenka laukti net mėnesį. O dabar pasipiktinimą kelia būsimas įmonės pertvarkymas, per kurį egzaminų laukimo laiko esą vis tiek nebus siekiama maksimaliai trumpinti.

Neretai galima išgirsti skundų „Regitra“ dėl pačių egzaminų, o tuo labiau – dėl milžiniškų eilių, kai kito vertinimo tenka laukti net mėnesį. O dabar pasipiktinimą kelia būsimas įmonės pertvarkymas, per kurį egzaminų laukimo laiko esą vis tiek nebus siekiama maksimaliai trumpinti.

REKLAMA

Anot vieno skaitytojo, „Regitrai“ be jokios konkurencijos yra suteikta monopolinė teisė, tad jos neatsižvelgimas į visuomenės interesus kelia pyktį ir nepasitikėjimą.

Vis tik pati įmonė komentavo, kad vidutinis egzaminų laukimo laikas kasmet yra trumpinimas – 2027 m. jis turėtų pasiekti 11 dienų.

Tačiau, anot atstovo, mažinti eiles trukdo tinkamai egzaminams nepasiruošę mokiniai, kurie, juos laikydami po 6 kartus, užima net 60 proc. praktikos egzaminų vietų.

Laukimo laiko netrumpins, nes tai – brangu? 

Į tv3.lt redakciją kreipęsis skaitytojas Julis piktinosi, kad valstybės įmonei „Regitra“ yra suteikta monopolinė teisė gyventojams išduoti vairuotojo pažymėjimus, tačiau nesugebama tinkamai aptarnauti didelio klientų srauto.

REKLAMA
REKLAMA

„Ji ir toliau, padedama valstybės, karaliauja šioje rinkoje. Taip akivaizdžiai yra pažeidžiamos žmonių teisės, kai valstybės vienos įmonės interesas yra iškeliamas aukščiau už nemažos dalies visuomenės viešąjį interesą gauti tinkamas ir savalaikes paslaugas“, – rašė skaitytojas.

REKLAMA

Anot jo, reikėtų ištirti, ar organizuojamas „Regitros“ pertvarkymas į akcinę bendrovę atitinka Konstitucijoje suponuojamą naujos monopolijos kūrimo neleistinumą.

Vyras paminėjo, kad toks monopolinių teisių suteikimas gali reikšti norą išvengti konkurencijos ir sudaryti palankias veikimo sąlygas konkrečiai valstybės įmonei.

Jis nurodė, kad Konstitucija draudžia „monopolizuoti gamybą ir rinką“, kas reiškia, kad ūkio subjektui negalima įstatymu suteikti išimtinių teisių.

Skaitytojas atkreipė dėmesį, kad net pati „Regitra“ pripažįsta ateityje neplanuojanti atsižvelgti į klientų poreikius.

REKLAMA
REKLAMA

„Savo strategijos projekte ji skelbia: „Reikia pastebėti, kad įmonė nekelia tikslo maksimaliai trumpinti vairavimo egzamino laukimo laiką, o siekia išlaikyti jį maksimaliai stabilų visus metus.“ Ar tai nėra vadovybės nereagavimas į klientų poreikius jiems gauti tinkamas ir kokybiškas paslaugas?

Pasipiktinimą ir nusivylimą piliečiams kelia „Regitra“ strategijos projekte pareiškimas, kad: „siekimas iš esmės sutrumpinti laukimo iki egzamino laiką, tikėtina, pareikalautų priimti daugiau darbuotojų, tuo pačiu padidintų įmonės sąnaudas.“ Tokia situacija žlugdo pasitikėjimą šia monopoline įmone“, – piktinosi skaitytojas.

Laukimo laikas sutrumpėjo beveik 10 dienų

Anot atstovo spaudai Luko Vosyliaus, šiuo metu „Regitra“ yra viena iš aštuonių, šiemet planuojamų pertvarkyti, valstybės įmonių. Tad jos pertvarkymas į akcinę bendrovę, anot jo, nėra kažkoks išskirtinis procesas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas paminėjo, kad toks pertvarkymas yra numatytas galiojančiame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir gali būti vykdomas tik esant Vyriausybės sutikimui.

L. Vosylius patikino, kad, kaip ir bet kuri valstybės valdoma įmonė, „Regitra“ vadovaujasi patvirtinta įmonės strategija ir atliepia akcininko – Vidaus reikalų ministerijos – keliamus reikalavimus.

Jis įvardijo, kad vienas iš uždavinių – siekti geriausios klientų patirties, kai vidutinė laiko trukmė nuo egzaminuojamojo asmens užsiregistravimo praktiniam vairavimo egzaminui datos iki egzamino datos būtų ne ilgesnė kaip:

  • 2022 m. – 26 dienos;
  • 2023 m. – 23 dienos;
  • 2024 m. – 21 diena.

„Iki 2027 m. turi būti pasiektas ne ilgesnis kaip 11 dienų vidutinis laukimo laikas“, – pridūrė atstovas.

REKLAMA

Ir nurodė, kad nuosekliai trumpinamą klientų laukimo laiką patvirtina statistiniai duomenys už praėjusius laikotarpius, kai nuo 2021 m. iki šiandien vidutinis laukimo laikas sutrumpėjo 9,6 dienos.

Daugiau darbuotojų ir egzaminai nedarbo dienomis

Anot L. Vosyliaus, kad taip būtų sumažinta laukimo trukmė, buvo taikoma visa eilė priemonių: 

REKLAMA
  • buvo pakeistas egzaminuotojų darbo laikas, dėl ko per metus buvo priimta 5,2 tūkst. egzaminų daugiau nei ankstesniais metais; 
  • valdant pikus praktikos egzaminai papildomai organizuojami nedarbo dienomis, t. y. pirmadieniais. Dėl to 2023 m. papildomai buvo priimta virš 3 tūkst. praktikos egzaminų;
  • buvo pakeistas klientų informavimas apie artėjantį egzaminą: įdiegtas papildomas informavimas SMS žinutėmis. Dėl to į egzaminą neatvykusių klientų kiekis sumažėjo nuo 4,7 proc. iki 3,3 proc., kas yra beveik 2 tūkst. egzaminų per metus. 

„Atkreipiame dėmesį, kad vairuotojus egzaminuojame 12 egzaminavimo centrų visoje Lietuvoje ir klientų laukimo eilės miestuose skiriasi. Didžiausios eilės formuojasi Vilniaus padalinyje ir B kategorijai šiuo metu siekia iki 27 kalendorinių dienų“, – komentavo pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Matant, kad egzaminų poreikis Vilniuje auga, ir siekiant gerinti šiame mieste aptarnaujamų klientų patirtį, anot atstovo, taip pat buvo imtasi papildomų priemonių:

  • per metus egzaminavimo centre Vilniuje buvo įdarbinti 6 darbuotojai;  
  • egzaminuotojų etatų skaičius Vilniuje 2024 m. buvo padidintas nuo 30 iki 32, dėl ko ir toliau yra didinami resursai;
  • į Vilnių egzaminuoti vyksta kolegos iš Kauno egzaminavimo centro;
  • tęsiami visi anksčiau išvardinti veiksmai ir taip sudaromos galimybės priimti didesnį praktikos egzaminų skaičių.

„Ilginti egzaminuotojų darbo laiką yra svarstoma, tačiau į šį klausimą žiūrime atsakingai: egzaminuotojai visą dieną dalyvauja eisme ir yra atsakingi ne tik už patį egzaminuojamąjį, bet ir už eismo saugumą. 

REKLAMA

Taigi turime vertinti ir iš tokio veiksmo kylančias papildomas rizikas – pavargęs egzaminuotojas nebūtinai spės laiku sureaguoti į kritinę situaciją ir užkirsti kelią nelaimei“, – pažymėjo L. Vosylius.

Eiles sudaro egzaminus laikantys po 3–6 kartus

Kaip didžiausią iššūkį „Regitra“ atstovas įvardijo prastėjantį egzamino išlaikymo procentą.

Per pastaruosius 3 metus B kategorijos egzaminų išlaikymas suprastėjo apie 30 proc. 

REKLAMA

L. Vosylius atkreipė dėmesį, kad per 2023 m. B kategorijos praktikos egzaminą laikė 37 635 gyventojai, o „Regitra“ priėmė net 107 865 B kategorijos praktikos egzaminus.

Vadinasi, jeigu visi egzaminą būtų išlaikę pirmą kartą, būtų net 70,2 tūkst. daugiau vietų jiems laikyti.

„72 proc. laikiusiųjų egzaminą laikė 1, 2 arba 3 kartus. Likusieji 28 proc. gyventojų praktikos egzaminą laikė vidutiniškai 6 kartus.

Šie 10 537 gyventojai praktikos egzaminą laikė iš viso 60 437 kartus. Tai reiškia, kad 28 proc. gyventojų užima beveik 60 proc. praktikos egzamino vietų. Todėl mes pabrėžiame būtinybę atsakingai ruoštis vairavimo egzaminams“, – komentavo pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas pasikeis po „Regitra“ pertvarkymo?

L. Vosylius primena, kad Seimas praėjusių metų pabaigoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimu taip pat pritarė „Regitra“ pertvarkymui į akcinę bendrovę nuo 2024 m. liepos 1 d.

Atstovo aiškinimu, „Regitros“ pertvarkymu pasikeis tik jos valdymo praktika, bet ne veiklos specifika ar funkcijos. 

Po pertvarkymo politinė kaita (vadovo skyrimas, strateginių planų tvirtinimas) „Regitrai“ darys mažesnę įtaką, kas didins veiklos tęstinumą, tvarumą, grąžą ir efektyvumą.

Pašnekovas paminėjo, kad akcinė bendrovė turtą valdo nuosavybės teise, priešingai nei valstybės įmonės, kurios turtą valdo patikėjimo teise.

REKLAMA

Taigi „Regitra“, tapusi akcine bendrove, privalės mokėti į valstybės biudžetą nekilnojamojo turto mokestį, kuris bus didesnis už šiuo metu mokamą mokestį už patikėjimo teise valdomą turtą, o tai didins biudžeto pajamas.

Pasak L. Vosyliaus, tai atitiks gerąją kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių praktiką ir ES valstybės pagalbos taisykles, t. y. nebus suteiktas nepagrįstas pranašumas valstybės valdomai įmonei dėl mokesčių lengvatų.

Akcinės bendrovės sugeneruotas pelnas galės būti skirstomas dividendų forma valstybei ir reinvestuojamas į kitus projektus.

„Visas valstybės įmonės pertvarkymo procesas – aiškiai reglamentuotas ir vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Vyriausybei įtraukus „Regitra“ į pertvarkomų valstybės įmonių planą, buvo atliktas įmonės turto vertinimas, kurį atliko nepriklausomas turto vertintojas.

Ši turto vertinimo ataskaita buvo paviešinta, o šiuo metu su įmonės pertvarkymu susiję teisės aktų projektai derinami eilėje kitų institucijų, tarp jų – ir Konkurencijos taryba“, – komentavo atstovas.

Institucia, be jokiu atsakomybiu ir apribojimu. Daro ka nori.
Utenos kontoros išsipisinėtojams! Tikrai ateis!
Nesuprantu, prieš 20 metų laikiau teises jau Regitroje ir perlaikymo reikėdavo laukti ilgiausiai savaite. Kas dabar yra? Gyventojų "mažėja", eilės netrumpėja.
P. S. apie kocervatorius ir Landsbergį nerašykite man, Aš apolitiškas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų