Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento teigimu, efektyviausias būdas sutaupyti – renovuoti energetiškai neefektyvius pastatus. Departamentas ragina gyventojus pradėti galvoti apie renovaciją jau dabar ne tik dėl augančių šildymo kainų, bet ir Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES), dėl kurių iki 2050 m. didžioji dalis šalies daugiabučių privalės būti renovuoti.
Gyvename pasenusiuose ir energetiškai neefektyviuose namuose
„Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos tikslas yra transformuoti esamą pastatų fondą, kad 2050 metais jis būtų efektyviai vartojantis šilumą, su sąlygomis pertvarkymui į beveik nulinės energijos pastatus, ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro bei atitinkantis universalaus dizaino principus“, – teigia Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.
Skaičiuojama, kad šiuo metu net 75 proc. Nacionalinio pastatų fondo ploto, vartojančio šilumą, yra pastatyta iki 1992 m. Tai reiškia, kad po mažiau nei 30 metų šie pastatai bus senesni nei 60 metų ir, siekiant juos toliau naudoti, bus būtinas jų atnaujinimas.
Dabar net 63 proc. visos pastatų fondo pirminės energijos vartoja gyvenamieji namai: 34 proc. yra individualūs gyvenamieji namai, o 29 proc. – daugiabučiai. Didžioji dalis (78 proc.) iš jų – žemesnės nei C energinio naudingumo klasės pastatai.
Kainos už šildymą ir elektrą muša rekordus
„Kainos sparčiai auga ir, panašu, kad gali augti ir toliau, todėl gyventojams sprendimus rekomenduojame priimti kuo greičiau. Pastebime, jog dalis jų nesutinka renovuoti savo daugiabučio argumentuodami, kad kainos per aukštos. Vis dėlto, lyginant kainas prieš kelis metus ir dabar, akivaizdu, kad išlošė tie, kurie daugiabutį atsinaujino anksčiau, nes mokėjo mažiau. Būtent todėl veiksmų reikia imtis dabar, nes kiekvienas gyvenamasis daugiabutis ateityje bus renovuotas, tik už jį gali tekti mokėti daug brangiau“, – pasakoja Aplinkos viceministras.
Lyginant su praėjusių metų šildymo sezonu vidutinė šilumos kWh kaina šiemet augo daugiau nei per pusę: gruodžio mėn. ji didėjo 60 proc., o sausio mėn. – beveik 80 proc. Taip pat šildymo kainos auga ir dėl metinės infliacija, kuri Lietuvoje vasarį pasiekė 13,9 proc. Dėl šių priežasčių gyventojams rekomenduojama pradėti rūpintis savo gyvenamojo daugiabučio modernizavimu artimiausiu metu.
Daugiabučio modernizacijai vis dar skiriama valstybės parama, kuria gyventojai raginami pasinaudoti. Finansinė parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energiją taupančių priemonių įgyvendinimui. Gyventojams, kurie neišgali savo lėšomis padengti likusių išlaidų (gauna kompensaciją už šildymą), gali būti skiriama 100 proc. kompensacija visoms su renovacijos projekto įgyvendinimo susijusioms išlaidoms.
Ne tik mažesnės sąskaitos už šildymą
Renovacija prisideda ne tik prie sumažėjusių išlaidų šildymui, bet turi platų spektrą kitų naudų. Modernizuotų daugiabučių gyventojai džiaugiasi pagražėjusia aplinka, išaugusiu kaimynų bendruomeniškumu, kokybiškesnėmis ir sveikesnėmis gyvenimo sąlygomis bei išaugusia būsto verte.
„Vis daugiau šalies savivaldybių, išnaudodamos sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo, prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių diegimo. Matome, jog įgyvendinus kompleksinius sprendimus, išsprendžiamos ne tik daugiabučių infrastruktūros problemos, bet ir išauga gyventojų bendruomeniškumas, socialinės atskirties mažinimas. Šie renovacijos privalumai taip pat yra svarbūs“, – dalinasi D. Kvedaravičius.
Didžioji dalis pastatų bus renovuoti iki 2050 m.
Ilgalaikis ES tikslas, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus. Lietuva, kaip ES narė, yra įsipareigojusi kartu siekti šių tikslų.
„Svarbu nepamiršti, kad ES įsipareigojimų vykdymas yra buvimo ES dalis – todėl iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kad šį tikslą pasiektume. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc.“, – pažymi D. Kvedaravičius.
Pašnekovo teigimu, dar 2016 m. Lietuva, kartu su 195 pasaulio šalimis pasiekė bendrą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, kad kartu užtikrins, jog vidutinės temperatūros kilimas pasaulyje neperkoptų 1,5 laipsnių Celsijaus. Mokslininkai tvirtina, kad tai itin svarbus žingsnis siekiant užkirsti kelią globalinio atšilimo pasekmėms.
Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius sunaudoja maždaug 40 proc. energijos ir sudaro 36 proc. visų anglies dvideginio (CO2) emisijų Europos Sąjungoje. Efektyviausi šiltnamio dujų emisijos mažinimo būdai yra tiesiogiai susiję su namų ūkių energinio efektyvumo didinimu, t.y. ir renovacija.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
