Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vilniaus rajone Rudaminoje gyvenančios Birutės kieme per visą šalį nusiaubusią audrą lūžo ir tik per plauką kaimynų pastatų nesugriovė kaštonas. Moteris dar labiau nerimavo, kad vėjas neišverstų brolio gimimo proga pasodintos daugiau nei pusės šimto metų eglės.
„Visą laiką žvilgčiojau pro virtuvės langą, ta eglė, ji vaikšto kaip vėtrungė. Jeigu ji atsigulti sugalvotų, tai kaimynams kliūtų“, – pasakoja Rudaminos gyventoja Birutė.
Jei eglė būtų užvirtusi ant jos pačios namo, dalį nuostolių būtų padengęs draudimas, nes Birutė namą ir visą turtą yra apdraudusi. Ne sykį draudimo išmoką yra gavusi.
„Ir dėl ESO kaltės elektros ilgai nebuvo, sustojo katilas, žiemą užsikišo nepataisomai. Buvo trūkęs rūsy vanduo. Irgi draudimas ne kartą gelbėjo. Ypač po tų įvykių tai visada draudžiuosi, pas mane net šunys apdrausti“, – pasakoja Birutė.
Draudimas šiemet brango
Draudikai pripažįsta, kad draudimas šiemet pabrango, bet kiek, įvardyti nelinkę. Tačiau štai konkretus pavyzdys – pernai apdrausti šimto kvadratinių metrų ne nuolat gyvenamą namą, tik pastatą, be jame esančio turto, kainavo 200 eurų, o šiemet – 250. Įmoką padidino 25 procentais. Draudikų asociacija sako, kad viena iš brangimo priežasčių – nuo šiemet įvestas saugumo įnašas besidraudžiantiems.
„10 procentų nuo kiekvienos turto draudimo sutarties mokamas saugumo įnašas“, – teigia draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Dalis gyventojų ne prieš besidrausdami sumokėti saugumo mokestį valstybei. Saugumo įnašas papildo Valstybės gynybos fondą. Dėl kaimynių agresorių kai kurie draudikai žada atlyginti ir dronų ar kitokių atakų padarytą žalą. „Atsirado rizikų, kurios susijusios su pavieniais dronų atvejais, ir tai labiau susiję su tuo, kad reikia atliepti į klientų norus“, – sako A. Romanovskis.
Viršutiniame daugiabučio aukšte gyvenanti Jūratė džiaugiasi dėl draudimo nuo dronų.
„Žinote, kai ten viso gyvenimo santaupos sudėtos, tai aišku, kad ramiau“, – pasakoja Jūratė.
Paaiškino, kodėl brangina draudimą
Kai kurie draudikai įtraukė ir karo nuostolius, bet su išimtimis. Štai viena įmonė atsisako mokėti išmoką, jei kare dalyvaus bent dvi iš šių valstybių: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Dėl to, kad tai yra branduolinės šalys, ir bendra branduolinė rizika arba karo rizika yra nedraudiminė, nes draudimas negali įvertinti žalos masto ir apimčių. Žala gali būti tokia, kad net visi Lietuvos draudikai sudėjus negalėtų pavežti tokios žalos“, – komentuoja A. Romanovskis.
Draudimą brangina ir kasmet vis daugiau žalos padarančios gamtos stichijos.
„2025 metais draudimo bendrovės išmokėjo 111 milijonų eurų išmokų klientams per metus, tai tik per šių metų 7 mėnesius tas skaičius siekia 86 milijonus“, – sako A. Romanovskis.
Ir čia – dar be paskutinės didžiosios audros išmokų. Nepaisydami augančių kainų, draustis įpratusieji nuo draudimo atsisakyti neketina.
„Vis tiek drausiu, tie 10–20 eurų po to gali dešimteriopai grįžti ir skaudžiai, kadangi gyvenu viena su mamyte, tai finansinė našta būtų per sunki, man turbūt lengviau susimokėti tą mėnesinį, negu visiškai atsisakyti“, – sako Rudaminos gyventoja Birutė.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
