Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vos dešimtą klasę baigiančiam šiauliečiui Emiliui – antra darbo diena. Septyniolikmetis sako būtų dirbęs bet kur, bet rado įmonę, kuri užsiima tuo, ką jis planuoja studijuoti – robotika.
„Norėjau suprasti, kas yra tas darbas, kaip viskas veikia ir norėjau įgyti gyvenimiškos patirties. Atlyginimo nenoriu atskleisti, bet darbo valandos tai 8 valandos per dieną ir 40 per savaitę“, – sakė Emilis.
Įmonės vadovas Emilio darbu sako patenkintas.
„Gal programuoti jam ir neteks, tačiau jis mato, kaip tai vyksta, kaip tas atrodo, jis gali pajausti. Gali tai jam tikti ateity jo gyvenime, jo karjeroje“, – kalbėjo „ATC Baltic“ direktorius Aurelijus Šerlinskas.
Dirbti ryžtasi ne visi
Anot Emilio, užsidirbti jo pažįstami bendraamžiai nori, tik dirbti – ne visi.
„Daug kas nori, bet dažniausiai neieško, nes po mokyklos nori pasiilsėti per vasarą“, – teigė vaikinas.
Šešiolikmetė vilnietė Kotryna motelyje įsidarbino vos keturiolikos.
„Labai džiaugiausi, man patiko darbo patirtis nauja, kad turėjau ją, tai man buvo smagu, jog aš turiu savo pinigus, negavau iš kažkieno“, – sakė mergina.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys – dirba kas trečias 16-17 metų jaunuolis. Sulaukus 18-os dirba daugiau nei pusė jaunimo, o po dvidešimties – kone visi.
„Nuo 14 metų jau pradeda ieškotis tų pirmų darbų, dažniausia orientuojasi į vasaros darbus. Nėra taip paprasta susirasti darbą, būnant keturiolikmečiu ar penkiolikmečiu“, – kalbėjo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
„Dažniausiai jaunuoliai renkasi vis dėlto dirbti tą nekvalifikuotą darbą, kuris yra dažniausiai aptarnavimo, pardavimo ar paslaugų srityje“, – antrino „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Būti padavėjais, pardavėjais ir kitų aptarnavimo darbų imasi kas ketvirtas aštuoniolikmetis, sezoninio ar nekvalifikuoto – kas penktas.
Pirmi atlyginimai išgaruoja greitai
Anot „Swedbank“, kuo darbuotojas jaunesnis, tuo ir uždirba mažiau. Šį balandį vidutinis šešiolikmečio uždarbis siekė pusantro šimto, septyniolikmečio šimtu, o aštuoniolikmečio buvo kone dviem šimtais didesnis. Devyniolikmečiai uždirbo kone 700 eurų. Tačiau moksleiviai dažniausiai dirbo ne visu etatu. Vilnietė Jonė po dvyliktos klasės įsidarbino padavėja. Kaip prisimena, pirma alga greit išgaravo.
„Neplanavau, bet kur išplaukė tos išlaidos. Nežinau, tikrai visiškai vėjais. <...> Mama šiek tiek paprotino ir tiesiog iš patirties, gal kai jau mėnesio gale lieka keli eurai, tai teko ir pačiai susiprasti, kad reikia finansus šiek tiek apgalvoti labiau“, – pripažino vilnietė.
„Skatinčiau tėvus, kurių vaikai dirba, ne tiek daug kontroliuoti, bet galbūt padiskutuoti ir padėti suprasti, kaip tą uždirbtą atlyginimą reikėtų paskirstyti, į ką atsižvelgti, ne tik viską išleisti savo norams ir pramogoms“,– patarė J. Bagdanavičiūtė.
Taupo net būsto pradiniam įnašui
Vis dėlto savo uždirbtus pinigus jaunimas leidžia apdairiau nei gautus iš tėvų ir pataupo didesniems pirkiniams – telefonui, kompiuteriui ar dviračiui.
„Kiti ir tikslų išsikelia, kad jie nori įsigyti, pavyzdžiui, automobilį. Netgi teko bendrauti ir su jaunimu, kuris jau nuo 16 metų taupo savo būsto pradiniam įnašui“, – teigė „Swedbank“ ekspertė.
Kaip sako specialistai, dar mokyklos suole pradėję dirbti jaunuoliai vėliau pranoksta į darbo rinką atėjusius po studijų.
„Greičiau progresuoja darbo rinkoje, gali kilti karjeros laiptais, gali tikėtis didesnio atlyginimo palyginus su tais, kurie pirmojo darbo ieško dar tik po bakalauro“, – sakė R. Karavaitienė.
Kai kurie dar mokykloje uždirbtus pinigus išmoksta investuoti – finansinio raštingumo mokosi ne teoriškai, o praktiškai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
