Prognozuojama, jog šešėlinės ekonomikos mastas šiais metais šoktels iki gūdžių 1997-ųjų lygio. Vien šiemet Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jau nustatė dešimtis mokesčių vengimo rizikos atvejų, nepriemoka siekia milijonus litų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimo duomenimis, per keliolika metų, kai kasmet daromas tyrimas, labiausiai šešėlinės ekonomikos mastas buvo sumažėjęs 2008-aisiais - siekė 18 proc. BVP.
Praėjusiais metais šis skaičius šoktelėjo iki 23 proc., o šiemet tendencija turėtų išlikti panaši - prognozuojama, jog šešėlis išaugs iki 27 proc. Taigi daugiau nei ketvirtadalis pinigų bus uždirbama "juodai". Tokį mastą LLRI prisimena tik 1997-aisiais, kai tyrimas buvo atliktas pirmą kartą.
Beje, LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad tai - tik šešėlinės ekonomikos gylis. Šešėlio plotis, t. y. nelegalia veikla - "vokeliais", pajamų slėpimu, nelegalia gamyba ar paslaugų teikimu ir kt. - užsiimančių ūkio subjektų skaičius yra dar didesnis - apie 42 proc.
"Tai - masinis reiškinys, kiekvienam iš mūsų aktualesnis nei norėtume. Juk šešėlis - vienas iš taupymo būdų, normalu, kad jis dabar auga", - sakė V. Žukauskas.
Šiemet - jau 44 "feniksai"
Panorusieji paslapčia užsidirbti arba sutaupyti gudrėja. Pasak Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojo Virgilijaus Beržanskio, atskleidžiami vis nauji ir vis painesni mokesčių vengimo atvejai.
Pavyzdžiui, pastebima, kad pernai ypač išpopuliarėjęs vadinamasis fenikso sindromas, kai įmonės turtas yra permetamas į kitas įmones, bankrutuojančiajai paliekant nesumokėtus mokesčius ir skolas, įgauna naujų bruožų. Nustatoma atvejų, kai turtas perkeliamas per kelias formaliai nesusijusias įmones ar lizingo bendroves, verslas taiko ir kitas vis sudėtingesnes mokesčių slėpimo schemas.
Klaipėdos AVMI yra nustačiusi 127 fenikso sindromo pobūdžio mokesčių vengimo rizikos atvejus, o bendra mokestinės nepriemokos suma siekia per 32,1 mln. litų. Šiemet nustatyti 44 tokie atvejai, bendra mokestinės nepriemokos suma - per 11,3 mln. litų.
Pasak V. Beržanskio, pastaruoju metu atskleidžiama tokių mokesčių vengimo atvejų, kai įmonės ar fiziniai asmenys prekiauja arba teikia paslaugas jas reklamuodami spaudoje ir ypač interneto erdvėje, bet visiškai nedeklaruoja gautų pajamų.
Pajamos yra slepiamos ir kitais būdais - prisidengiant kitomis veiklos vykdymo formomis, kai fiziniai asmenys, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, iš tiesų užsiima tokia veikla, kuri gali būti vykdoma įregistravus įmonę ir atitinkamai mokant mokesčius. Pavyzdžiui, teikiamos daugiau nei 10 kambarių nuomos paslaugos įsigijus verslo liudijimą, nors tokią veiklą - teikti viešbučio paslaugas - gali vykdyti tik įmonės.
"Kalbant apie paslaugų sektorių - viešbučių, viešojo maitinimo, yra atskleidžiama ir tokių atvejų, kai įmonės, naudojančios elektroninių kasos aparatų sistemas, naikina nefiskalinius duomenis, tokiu būdu slėpdamos gautas pajamas", - pastebi V. Beržanskis.
Klaipėdos AVMI nustatė ir nemažai su fizinių asmenų dovanojimo sandoriais susijusių mokesčių vengimo atvejų - prieš nekilnojamojo turto pardavimą padidinama jo įsigijimo kaina, o po to šis turtas parduodamas. Taip tikimasi išvengti gyventojų pajamų mokesčio.
Nustatoma ir atvejų, kai įmonės naudojasi PVM atskaita vykdydamos veiklą, kuri teisės tam nesuteikia, pavyzdžiui, prekiauja vertybiniais popieriais, nekilnojamuoju turtu, kuris neapmokestinamas PVM.
Kovai - didesnė lazda
Kaip ant mielių kylančios šešėlinės ekonomikos priežastys, anot V. Žukausko, yra dvi: bendras šalies ekonominės padėties blogėjimas ir valdžios vykdoma ekonominė politika.
"Didėjanti mokesčių našta, nemažėjanti įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas yra šešėlio didėjimo priežastys", - teigia LLRI.
Anot V. Žukausko, ekonomikos nuosmukio metu net ir nedidinamus mokesčius mokėti yra sunkiau, o jeigu jie didinami drastiškai, verslas renkasi arba apskritai stabdyti veiklą, arba veikti šešėlyje.
LLRI tyrimo duomenimis, pernai mokesčių našta siekė net 37 proc. BVP, palyginti su 2008-aisiais ji išaugo rekordiškai daug - 5 proc. punktais. Rinkos dalyvių prognozėmis, mokesčių našta ir toliau augs. Manoma, kad šiais metais ji sieks 38 proc.
"Šešėlis jau yra identifikuotas kaip problema, sukurtas tam tikras kovos su juo priemonių planas. Šios priemonės - daugiausia baudžiamojo pobūdžio, t. y. kovai išsitraukta didesnė lazda, kad tave pričiupus būtų skaudžiau. Neigti nereikia, kad tai yra tam tikras atgrasymas, bet kovojama ne su priežastimis, o su pasekmėmis. Ta kryptimi - administracinės naštos, reguliavimų mažinimo - nėra galvojama. Reikia lengvinti sąlygas, o ne išsitraukti didesnę lazdą", - sakė V. Žukauskas.
Demaskuoja telefonu
Tačiau V. Beržanskis pabrėžia, kad neigiamus reiškinius pirmiausia siekiama užkardyti. Tai esą daroma tiesiogiai komunikuojant, taikant pagalbos verslui bei kitas panašias priemones. Mokesčių nepriemokos sumokėjimo terminas vien šiais metais atidėtas arba išdėstytas beveik trisdešimčiai juridinių bei fizinių asmenų.
Be to, anot V. Beržanskio, VMI ir toliau siekia supaprastinti mokesčių procedūras, padaryti jas patogias bei šiuolaikiškas: tobulinama elektroninė deklaravimo sistema, supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas, sudaryta galimybė PVM susigrąžinti elektroniniu būdu ir kt.
Kontrolės priemonės, anot V. Beržanskio, taikomos piktybinio mokesčių vengimo atvejais.
Kovoti su šešėline ekonomika mokesčių administratoriui padeda specialiai tam sukurtas pasitikėjimo telefonas.
"Šiuo metu jis yra ne tik informacinis įrankis, skirtas pranešti apie atlyginimus "vokeliuose" ar kitus mokestinius pažeidimus, bet ir pagalbinė priemonė analizuojant pokyčius šalies versle, padedanti atskleisti naujas mokesčių nemokėjimo tendencijas ir jau žinomų modelių paplitimą.
Pasitikėjimo telefonas šiandien tapo ir sąžiningai dirbančio verslo pagalbininku konkuruojant su nesąžiningomis, mokesčių valstybei nemokančiomis bendrovėmis: mokėtojai, pranešdami apie savo veiklos srityje mokesčius vengiančius mokėti verslininkus, prisistato, bendradarbiauja su administratoriumi. Tai tik įrodo, kad VMI pasitikima", - sakė V. Beržanskis.
Pavyzdžiui, šiemet pasitikėjimo telefonu jau sulaukta informacijos dėl nelegalių darbuotojų, teikiančių automobilių remonto paslaugas, plušančių pas ūkininkus ir pan., taip pat pranešama apie neregistruotą veiklą (patalpų nuomos, prekybos turgavietėse, statybos, automobilių remonto, ūkininkų). Pranešimuose dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų minimi vežėjai, prekybos ir viešojo maitinimo įmonės, lombardai.
"Gresia atleidimas iš darbo"
Jelizaveta DAUGININKIENĖ, UAB Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė:
Tolimojo susisiekimo ir priemiesčių autobusuose "zuikių" pasitaiko, bet labai retai. Paprastai būna taip, kad keleivis įlipa vairuotojui išėjus, o šis jo paskui nepastebi. Bilietų nedavimas pas mus yra labai retas atvejis. Laikai sunkūs, atlyginimai sumažėję, bet pažeidimų nėra daug - nuolat kontroliuojame. Mūsų požiūris yra griežtas - pastebėjus, kad piktybiškai neduodami bilietai keleiviui sumokėjus, gresia atleidimas iš darbo. Tai tikriausiai drausmina, nes žmonės bijo prarasti darbą.
Pričiumpama 10-15 proc. daugiau
Gintaras NENIŠKIS, VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius:
Sunkmečiui prasidėjus buvo keletas miesto autobusų vairuotojų, kurie pasiimdavo pinigus, o bilieto neduodavo, bet nepasakyčiau, kad tai būtų masinė problema. Dėl vieno vairuotojo iš keleivių gavom net tris skundus. Greitai klausimą išsprendėm. Maršrutiniuose taksi atvejų, kai bilietai neduodami, nustatoma 10-15 proc. daugiau nei anksčiau, bet ir patikrinimų yra mažiau, nes sumažėjo finansavimas. Pajamos prasidėjus krizei buvo pradėjusios stipriai mažėti, nes keleiviai ėmė taupyti nebepirkdami bilietų, bet tai pristabdė sprendimas laipinti keleivius pro priekines duris.
"Mokesčiai - didesni nei pajamos"
Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė:
Įtarimų dėl šešėlio mūsų verslo srityje turime, bet faktų - ne. Kurortų viešbučiai ir restoranai, ypač mažieji, apskaičiavo, kad valstybiniai mokesčiai sudaro didesnę dalį nei jų pajamos. Išvados aiškios, nors niekas apie tai viešai nekalba. Neseniai asociacijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje apibrėžiama, kad šalių bendradarbiavimo tikslas yra skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą, mažinti mokesčių vengimą bei galimus šešėlinės ekonomikos reiškinius šalies viešbučių ir restoranų verslo srityje. Mums, dirbantiems ir mokantiems mokesčius, yra per sunku konkuruoti su nueinančiais į šešėlį.
Skaičiai ir faktai
Klaipėdos AVMI duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje mokestinėmis lengvatomis pasinaudojo 14 juridinių ir tiek pat fizinių asmenų. Sudarytos 23 mokestinės paskolos sutartys. Mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimo terminas šiais metais atidėtas arba išdėstytas, suma siekia 2,3 mln. litų.
2009-aisiais mokestinėmis lengvatomis pasinaudojo 109 fiziniai ir 91 juridinis asmuo. Sudarytos 97 mokestinės paskolos sutartys (2008 m. - 32). Mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimo terminas atidėtas ar išdėstytas, suma siekė 6,4 mln. litų (2008 m. - apie 0,4 mln. litų).
2010 m. sausio - kovo mėn. mokesčių išieškojimo procedūros sustabdytos 81 mokesčių mokėtojui dėl 4,7 mln. litų mokestinės nepriemokos.
2009 m Klaipėdos AVMI nepradėjo arba sustabdė nesumokėtų mokesčių išieškojimo procedūras per 400 mokesčių mokėtojų dėl 22,7 mln. litų mokestinės nepriemokos.
Klaipėdos AVMI duomenimis, pagal nesumokamus į valstybės biudžetą mokesčius vis dar didžiausią dalį - apie 50,3 proc. - sudaro PVM mokestinė nepriemoka.
Pasitikėjimo telefonu Klaipėdos apskrityje šiemet gauti 65 pranešimai (iš jų dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų - 13). Pernai tuo pačiu laikotarpiu sulaukta 87 skambučių (dėl atlyginimo mokėjimo tvarkos pažeidimų - 39), 2008 m. - 81 (45).
Iš viso praėjusiais metais gauti 294 pranešimai pasitikėjimo telefonu, 2008-aisiais - 424.
Giedrė NORVILAITĖ
