Tiesa, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad net ir tokiais atvejais ne visi išlošia vienodai.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas ir „Citus“ nekilnojamojo turto analitikė Ugnė Žiogelė vertina Kapčiamiesčio poligono scenarijų, renovacijos poveikį antrinei rinkai ir paaiškina, kodėl šiuo metu kainas labiau kelia psichologija nei realus būstų trūkumas.
Nepaleidžiu temos, susijusios su rajonų patrauklumu ir investicijomis tose vietovėse. Šiandien kalbama apie Kapčiamiesčio poligoną. Kokią perspektyvą, kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, matote tam regionui, jeigu poligonas galiausiai atsirastų?
T. S. Kvainickas: Nekilnojamasis turtas turi tą savybę, kad kiekvienas objektas yra unikalus. Ir poveikis kiekvienam atskiram objektui gali skirtis.
Jeigu egzistavo kaimo turizmo sodyba, kuriai pagrindinis ir vienintelis akcentas buvo visiška tyluma miško apsuptyje, tai taip, tokiam objektui papildomas triukšmas vertės neprideda.
Bet tai yra veikla, kurioje dalyvauja daugiau žmonių. Ir, kad ir kaip banaliai nuskambėtų, kareiviai irgi yra žmonės – jiems reikia nueiti į kavinę, galbūt apsipirkti grįžtant namo ar į gyvenamąją vietą. Tai yra pagrindas atsirasti vienam kitam papildomam komerciniam taškui.
Po treniruočių galima praleisti laiką laisvalaikiui – atsiranda laisvalaikio objektų, kuriems irgi reikia darbuotojų. Tai papildomi darbuotojai: ar vietiniai gyventojai gauna darbą, ar pritraukiami gyventojai iš aplinkinių gyvenviečių. Tai papildoma ekonominė veikla, ir ji yra teigiama.
Taip, pavieniais atvejais tai gali turėti kažkokią neigiamą reikšmę pavieniams objektams, bet bendru atveju dalis žmonių norės gyventi galbūt arčiau. Nebūtinai jie pirks būstą, nes tai gali būti tarnybai, galbūt ribotam laikui reikalingas būstas. Bet jeigu atsiras poreikis nuomai, dalis būstų bus suremontuoti ir išnuomoti – tai vėlgi galimybė gauti pajamas iš turto nuomos.
Bendriniu požiūriu turbūt tai daugiau teigiamo. Bet tai nereiškia, kad visi iš to išloš – bus pavienių, galbūt ne pavienių atvejų, kai kam tai bus truputėlį mažiau naudinga.
Pateikiau Kapčiamiesčio pavyzdį. Kaip vystytojai apskritai vertina – kuris rajonas gali tapti patraukliu, o kuris vis tik neturi šansų įsilieti į rinką? Ar šis pavyzdys patrauklus nekilnojamojo turto vystytojams?
U. Žiogelė: Kaip visą laiką sakau – veikia paklausa. Jeigu prognozuojama, kad ta paklausa bus, šaunu. Bet reikia dar atsižvelgti į gyventojų pajamas – kiek jie galės įpirkti tą būstą, nes, kaip Tomas ir minėjo, statybos kainuos panašiai ar vienur, ar kitur.
O ką jau tas žmogus galės nusipirkti, priklauso nuo gaunamų pajamų. Ir tai, aišku, atsispindi plėtotojo rezultate – pajamose.
Ministerija: Kapčiamiesčio poligonas Lazdijų rajono įmonių apyvartą kasmet padidintų 17 mln. eurų
Įsteigtas ir pilnai veikiantis Kapčiamiesčio poligonas Lazdijų rajono įmonių apyvartą kasmet padidintų apie 8 proc. arba apie 17 mln. eurų, o savivaldybės biudžetą papildytų iki 3,4 mln. eurų per metus, skaičiuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Kaip rašė BNS, Lazdijų rajone šiuo metu dirba 2,85 tūkst. asmenų, o įsteigus poligoną planuojama sukurti apie 100 naujų darbo vietų kariniam ir aptarnaujančiam personalui – užimtumas rajone augtų apie 3,4 proc., ketvirtadienį pranešė ministerija.
Pasak ministerijos ekonomisto Tito Budreiko, poligonas galėtų sukurti pokytį tose srityse, kuriose Lazdijų rajono savivaldybei šiuo metu reikėtų pasivyti kitas savivaldybes.
„Tokie projektai kaip Kapčiamiesčio poligonas leidžia suderinti nacionalinio saugumo poreikius su ilgalaikiais ekonominiais ir socialiniais regionų tikslais“, – pranešime teigė T. Budreika.
Pagal Finansų ministerijos skaičiuojamą savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą, Lazdijų rajono savivaldybė šiuo metu užima 54 vietą iš 60.
„Jei Kapčiamiesčio poligonas veiktų pilnu pajėgumu, Lazdijų rajono savivaldybė gyvenimo kokybės indekso reitinge galėtų pakilti iki 41 vietos, aplenkdama 13 kitų savivaldybių.
Šį pokytį labiausiai lemtų išaugęs ekonominis aktyvumas, didesnės investicijos regione, šiek tiek augantis vidutinis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbas ir gerėjanti transporto infrastruktūra “, – teigė T. Budreika.
Pasak pranešimo, numatomas poveikis ekonomikai pasireikš per valstybės investicijas į poligono statybas ir naujų darbo vietų kūrimą, taip pat vietos verslų galimybę teikti statybos, logistikos, remonto, maitinimo, valymo ir kitas paslaugas.
Be to, augtų vartojimas regione, kai poligono darbuotojai ir kariuomenės atstovai savo pinigus leistų vietos versluose.
Kaip rašė BNS, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sprendimą steigti 14,6 tūkst. hektarų ploto poligoną Kapčiamiestyje motyvuoja strategine šios teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – ji yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Naujas poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis, jame vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, o mažesnės apimties vyktų nuolat.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
