„Tyrimo metu buvo patikrintos įvairios versijos: nuo technologinių infrastruktūros bei riedmenų priežiūros iki išorinio įsikišimo. Tyrimo išvados patvirtino, kad Jiesios atveju avariją nulėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai. Tuo tarpu Gudžiūnų avariją lėmė ašidėžės defektas, ir vėliau jos subyrėjimas ruože, kuriame buvo išjungta riedmenų automatinės kontrolės sistema“, – rašoma pranešime.
Kaip pranešė LTG grupė, vidinio tyrimo metu buvo įvertintos techninės, organizacinės ir žmogiškųjų veiksnių aplinkybės, taip pat identifikuotos priežastys bei numatytos papildomos priemonės eismo saugumui geležinkelyje stiprinti.
Kaip rašė BNS, Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Tuo metu Gudžiūnų stotyje Kėdainių rajone nuo bėgių nuriedėjo keli skaldą gabenę vagonai.
Po incidentų LTG suformavo komisiją, kuri aiškinosi abiejų avarijų priežastis.
Pasak įmonės, nors nė vienos iš šių avarijų metu žmonės nenukentėjo, įvykiai turėjo reikšmingą poveikį keleiviniam ir krovininiam eismui bei infrastruktūrai.
„Saugumas LTG yra kertinis veiklos principas, kuriam skiriame nuolatinį dėmesį ir išteklius. Atliktas tyrimas leido ne tik tiksliai nustatyti avarijų priežastis, bet ir įsigilinti į platesnį kontekstą bei išgryninti procesų tobulinimo kryptis. Šios įžvalgos padėjo aiškiai apibrėžti veiksmus, kurių būtina imtis, siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje“, – pranešime cituojamas laikinasis LTG grupės vadovas Arūnas Rumskas.
Po avarijų LTG pradėjo įgyvendinti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių planą, jis buvo pristatytas ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijoje.
Trumpalaikės priemonės apima papildomas riedmenų techninės būklės patikras, veikimo algoritmų peržiūrą ir papildomų kontrolės grandžių įdiegimą, darbuotojų instruktažus ir pasirengimo stiprinimą.
Ilgalaikės priemonės, LTG teigimu, orientuotos į geležinkelio kelių ir kritinės infrastruktūros atnaujinimą, signalizacijos ir valdymo sistemų modernizavimą, automatinės riedmenų kontrolės sprendimų plėtrą, europinės vėžės ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijos sistemų diegimą bei darbuotojų kompetencijų stiprinimą.
Įmonė skaičiuoja, kad iki 2030 metų saugumo sprendimams ir infrastruktūros gerinimui gali prireikti daugiau kaip 800 mln. eurų investicijų.
Abiejų avarijų padaryta žala geležinkelio infrastruktūrai, įskaitant ir žalą reputacijai, preliminariais duomenimis, siekia daugiau nei 11,5 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir remonto darbų Gudžiūnuose bei Jiesioje kaina.
Pasak LTG, po gegužės 1 dieną Gudžiūnuose įvykusios avarijos jau baigti ir paskutiniai infrastruktūros atnaujinimo darbai – pakloti ilgabėgiai, užtikrinantys sklandesnį, saugesnį ir tylesnį traukinių eismą.
Jiesioje, kur gegužės 2 dieną lokomotyvas nuriedėjo nuo bėgių, eismas taip pat jau visiškai atkurtas – be trikdžių vyksta tiek keleiviniai, tiek krovininiai traukiniai.
Kodėl subyrėjo, o ne buvo pakeista kai susidėvėjo ?
Kodėl neveikė kontrolės sistema ?
Kodėl budėtojas miegojo ?
