Per metus melioracijos sistemoms prižiūrėti reikia apie 120 milijonų, o sukrapštome tik 27 milijonus litų. Šiuos metus kai kurie grūdų augintojai prisimins kaip prarastų galimybių metus. Nors derlius subrendo rekordinis, tačiau viso derliaus geriausiu laiku nuimti nepavyko ir dėl to, kad laukuose pradėjo klimpti kombainai. Ar tik dėl dažno lietaus? Deja, dėl visų nuostolių neturėtume priekaištauti tik gamtai – šįmet pradėjo ryškėti apleistos melioracijos pasekmės.
Prie vieno griovio daug žemės savininkų
Guvi aštuoniasdešimtmetė Birutė Kaminskienė, gyvenanti Lazdijų rajone, Krasenkos kaime, sužinojusi apie ES paramą melioracijos grioviams tvarkyti, nemiegojo kelias naktis. Juk reikia kažką daryti – paraiškos priimamos iki rugsėjo 28 d. Galvojo ir stebėjosi valdininkų trumparegiškumu. Štai jai priklausantis 50 ha žemės sklypas kaip tik remiasi į vieną krūmais apaugusį ir žemėmis baigiamą užnešti griovio šlaitą. Anapus griovio ūkininkauja kitas žmogus. Už kelių šimtų metrų į kairę ir į dešinę – kitų savininkų laukai. Ir visi nerimauja, nes dirbamuose laukuose ilgai laikosi lietaus vanduo, taigi galima įtarti, kad kažkada sumontuotos melioracijos sistemos kemšasi, o jeigu vanduo ir pasiekia griovį, toliau nebeturi kur nubėgti.
„Štai aš ir svarstau – ar valstybei, man bei kaimynams ūkininkams bus naudos, jeigu mes kiekvienas skubėsime pateikti tas paraiškas ir kiekvienas valysime po savo griovio šlaitą? Kokia nauda iš tokio darbo?“ – klausia tremtį Sibire išgyvenusi B.Kaminskienė.
Galime tik patikslinti, kad kiekvienam ūkininkui nereikia ir nebūtina tvarkyti tik prie jo sklypo esantį griovį. Apskritai tvarkyti griovį gali net kitame rajono krašte ūkį turintis žemdirbys. Jis gautų numatytą paramą ir tvarkytų visą griovio atkarpą – ne mažiau kaip kilometrą ilgio, bet ir ribotą, nes vienam pareiškėjui galima skirti ne daugiau kaip 50 tūkst. Lt. Taigi specialios technikos tokiems darbams nenusipirksi. Kita vertus, ir neverta pirkti, kai darbų apimtys kažkodėl ribojamos.
Griovių yra daug, o norinčiųjų juos tvarkyti – mažai
Žemdirbio gyvenimą puikiai išmanantis Lietuvos ūkininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkas Vytautas Šlikas, paklaustas apie melioracijos įrenginių būklę, iš nevilties sumojuoja rankomis: „Blogai. Šįmet laukuose kaip niekada anksčiau išryškėjo balos. Ir ne tik dėl lietaus. Mes, ūkininkai, suprantame, kad pradėjo kimštis melioracijos sistemos.“
Ne geresnė padėtis ir kituose rajonuose. Štai Pasvalio savivaldybės Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus specialistas melioracijai Vaidotas Kuodis sako, kad šiame rajone reikėtų tvarkyti apie 1300 km griovių. Iš valstybės biudžeto kasmet sutvarkoma apie 20 km, o pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ padirbėti nori tik vienas ūkininkas ir viena žemės ūkio bendrovė – iš viso jie sutvarkys 11 km griovio.
„Tiesa, kai kurie ūkininkai melioracijos įrenginius, ypač drenažo žiotis ir latakus, tvarko savo lėšomis. Kodėl? Paprasčiausiai jie nenori įsipareigoti“, – sako V.Kuodis.
Anykščių rajone iš viso reikėtų sutvarkyti apie 800 km griovių, o darbų atlikta tik apie 20 proc. Šio rajono žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas melioracijai Vidmantas Vilutis sako, kad kol kas norą tvarkyti griovius pareiškė tik du žmonės. Vienas – šiek tiek daugiau nei kilometrą, o kitas ketina tvarkyti kelias atkarpas po 0,3 km. Dar keli svarsto apie tokią galimybę.
Jeigu tvarkysime po savo ruoželį
LŪS Marijampolės rajono skyriaus pirmininkas ūkininkas Vytautas Augustanavičius pavasarį piktinosi siūlymais tvarkyti melioracijos griovius už itin mažą kainą, t.y. už 500 Lt/ha. Dabar padėtis pasikeitė – pirmaisiais metais, kai reikia atlikti daugiausia darbų, išmokos gali siekti nuo 3,5 iki 10 tūkst. Lt/ha. Darbų kainą lemia griovio būklė. Nuo antrųjų metų, kai griovius liktų prižiūrėti, t.y. šienauti, bus mokama nuo 500 iki 518 Lt/ha, atsižvelgiant į tai, ar žolė bus išvežama, ar susmulkinama šalia griovio. Tačiau V.Augustanavičius klausia: „Tarkime, vienas asmuo atliks darbus vienoje atkarpoje, kitas – už kelių kilometrų, o nepaliestos liks labiausiai krūmais apaugusios atkarpos. Ar taip griovius tvarkydami neiššvaistysime pinigų vėjais, o naudos nebus?“
„Tokiais atvejais bus problemų. Norėtume, kad paraiškas teikiantys žmonės tvarkytų griovius tvarkingai, t.y. nuo žiočių iki galo“, – tikisi V.Vilutis.
Tačiau jo kolega iš Pasvalio V.Kuodis priduria: „Mes neturime teisės žmonėms nurodyti, kur darbus atlikti, jų atkarpas „stumtelėti“. Ar iš tokio darbo bus nauda? Mes tikimės, kad atsiras ir norinčiųjų tvarkyti likusią griovio atkarpą. Blogiausiu atveju vanduo subėgs į sutvarkytas atkarpas ir po kelerių metų vėl viską reikės tvarkyti iš esmės. Tačiau dabartinė tvarka yra geriau negu nieko nedaryti.“
Būtina keisti finansavimo tvarką
Visi „Valstiečių laikraščio“ apklausti ūkininkai ir melioracijos specialistai, išskyrus valdininkus sostinėje, vienu balsu sakė, kad darbai būtų atlikti kokybiškiau ir lėšos būtų panaudotos efektyviau, jeigu melioracijos griovių tvarkymu užsiimtų ne šimtai ūkininkų, bet specialistų vadovaujamos įmonės, bendrovės.
Pasak V.Augustanavičiaus, tokioms įmonėms reikėtų suteikti teisę atlikti gerokai didesnės apimties darbus nei numatyta šiuo metu, t.y. neriboti išmokos iki 50 tūkst. Lt. Be kita ko, kai kurie ūkininkai patarė šiems darbams pritraukti bedarbius. Tokių daug yra ir kaimuose, kaip sakė B.Kaminskienė, besišlaistančių prie parduotuvių. Žinoma, būtų gerai, kad jie atidirbtų už valstybės mokamas pašalpas, tačiau ar „pijokėliai“ dirbs sąžiningai ir kokybiškai? Jeigu prie kiekvieno iš jų reikės prižiūrinčio specialisto, tai toks darbas irgi nebus efektyvus.
Anot rokiškėno V.Šliko, vienas kitas ūkininkas turi technikos grioviams tvarkyti ir prižiūrėti. Labai panorėjus atsirastų ir darbo jėgos. Tačiau ar daug tokių ūkininkų yra?
„Labiau praverstų specializuotos bendrovės, kurios tik tuo užsiimtų. Juo labiau kad tai būtų ne vienkartinis darbas. Tokių paslaugų reikėtų nuolat“, – sako V.Šlikas.
Kita galimybė – ūkininkų kooperatyvai. Štai Marijampolės rajone ūkininkai neseniai įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Sūduvos artojas“. Jam vadovauja mūsų pašnekovas V.Augustanavičius: „Kooperatyvas teiks paslaugas ūkininkams, gal užsiims žemės ūkio produkcijos perdirbimu ir net prekyba. Planuojame teikti įvairias paslaugas, taigi svarstysime, ar apsimoka užsiimti melioracijos griovių tvarkymu.“
Gal toks kooperatyvas ir bus kažkada veikusių melioracijos įmonių užuomazga? Galėtų būti, tačiau valdžiai reikės keisti finansavimo tvarką.
Grioviams tvarkyti liko 8 milijonai litų
Vaidas VITUKYNAS, ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas
Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemone „Pelno nesiekiančios investicijos“, melioracijos grioviams tvarkyti 2012 m. bus galima panaudoti 10 mln. Lt. Per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą surinkome apie 100 paraiškų, pagal kurias bus galima panaudoti apie 2 mln. Lt. Taigi kol kas aktyvumas nedidelis. Tačiau iš patirties žinau, kad paprastai per pirmuosius dvejus metus žmonės neskuba ir jų niekaip nepaskubinsi. Trečiaisiais metais, kai įsitikinama, kaip tokia parama veikia, atsiranda daug norinčiųjų ja pasinaudoti. Gal taip bus ir šiuo atveju? Iš viso melioracijos grioviams tvarkyti skirta 20 mln. Lt.
Pagal dabar galiojančią tvarką paraiškų teikėjai patys gali pasirinkti darbų vietą. Melioracijos specialistai rajonuose žmonėms gali tik patarti, kad daugiau naudos būtų darbus atliekant nuosekliai, o ne atkarpomis. Vis dėlto, jeigu tokių vietų liks, tai savivaldybės galės jas sutvarkyti valstybės lėšomis, tiesa, jų skiriama nedaug.
Lietuvoje yra 2,5 mln. ha sausintų žemių, apie 51 tūkst. km magistralinių griovių. Metinis lėšų poreikis sistemoms prižiūrėti siekia apie 120 mln. Lt, o iš valstybės biudžeto šiemet skirta mažiau negu ketvirtadalis reikiamos sumos – 27 mln. Lt. Bendras melioracijos įrenginių nusidėvėjimas siekia 61 proc.
Albinas ČAPLIKAS
