Statistiniai darbo užmokesčio rodikliai klaidina darbdavius, esą sunku rasti žmonių, norinčių dirbti už tokį atlyginimą. Kita vertus, darbuotojus viliojantys darbdaviai skelbimuose siūlo didesnį nei gali mokėti atlyginimą, rašo „Respublika“.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė mėnesio alga verslo sektoriuje siekia 1687 Lt neatskaičius mokesčių.
Kaip žinoma, skaičiuojant statistinį atlyginimų vidurkį kartu skaičiuojami tiek mieste, tiek regionuose, tiek žemės ūkyje ir kituose sektoriuose dirbančių žmonių atlyginimai. Specialistų teigimu už oficialiai skelbiamą vidutinį mėnesio atlyginimą rasti gerą darbuotoją didžiuosiuose miestuose beveik neįmanoma.
Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Regionų departamento direktoriaus Vido Preikšaičio, kai kurie žmonės sutinka kad ir už mažiau, bet dirbti sostinėje, nei, tarkim, tą patį darbą už geresnį atlyginimą Klaipėdoje. Taip yra todėl, kad Vilniuje matoma daugiau perspektyvų.
„CV-Online“ pardavimo vadovė Nerija Račkauskienė sako, kad didesnis nei kitų įmonių siūlomas atlyginimas yra dažnai naudojama priemonė pervilioti darbuotojus ir pritraukti daugiau norinčiųjų.
Kita vertus, informacinių technologijų, statybų sektoriai yra tokie, kad net siūlant „airiškus“ atlyginimus nėra kam dirbti.
„Manau, kad dažniau darbuotojus klaidina patys verslininkai. Norėdami pritraukti darbuotojus darbdaviai skelbimuose nurodo didesnį atlyginimą, nei gali mokėti. Tokiu atveju net privilioti darbuotojai po kurio laiko palieka įmonę, dėl to stebima didelė darbuotojų migracija“, - mano V. Preikšaitis.
N. Račkauskienės teigimu net ir šiuo metu, kai jaučiamas darbuotojų stygius, yra įmonių, kurios darbuotojams siūlo palyginti mažus atlyginimus. Tokiais atvejais darbuotojų paieška užtrunka ilgai. Pasak jos, dažniausiai taip elgiasi įmonės, kuriose pastebima didelė darbuotojų kaita.
Statistikos departamento duomenimis, didžiausia darbuotojų dalis Lietuvoje (67,3 proc.) šiandien dirba už mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį.
Iki 1,5 tūkstančio litų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių valstybės sektoriuje gavo 60,3 proc., privačiame sektoriuje – 72,3 proc. darbuotojų, rašo „Respublika“.
