Nors statistikai paskelbė, kad dar prieš pora mėnesių darbo vietų šalyje padaugėjo dešimtadaliu, dalis bedarbių jomis nepasinaugojo - jiems buvo daug geriau dirbti nelegaliai ir gauti iš bedarbio pašalpą.
„Iš kur Statistikos departamentas sėmė tokius duomenis?“ - „Respublikos“ klausė Lietuvos darbo biržos (LDB) vyriausioji specialistė Birutė Balynienė. Išgirdusi, kad duomenys yra beveik dviejų mėnesių senumo, darbo rinkos žinovė tvirtino, kad tai buvo „oi, kaip seniai“. Anot B.Balynienės, šiuo metu darbo vietų tikrai negausėja, kita vertus, ir nemažėja.
Birža pavojaus varpais neskambina
LDB teritorinės darbo biržos specialistai spalį ieškantiems darbo asmenims galėjo pasiūlyti 15,9 tūkst. laisvų darbo vietų, arba apie 25 proc. mažiau nei 2007 m. tą patį mėnesį. Tiesa, pasak B.Balynienės, jei sugretintume du 2008 m. mėnesius - spalį ir ankstesnįjį, rugsėjį, skirtumas nebūtų toks akivaizdus. „Nieko tragiško rinkoje nevyksta. Ekonomika yra gyvas organizmas, kuriam būdingi pokyčiai. Jų gali nepamatyti dešimtmečiais, tačiau vienąkart ima ir pūlinys pratrūksta. "Dabar toks metas ir atėjo“, - tvirtino LDB vyriausioji specialistė.
B.Balynienės teigimu, rinkoje, kaip ir gyvame organizme, nuolat kas nors keičiasi, kunkuliuoja. „Vienos ūkio šakos - tarkim, statybos ar krovinių vežimo verslas, nunyksta, vietoj jų atsiranda kitos. Tuomet darbo netekusiesiems žmonėms tenka persikvalifikuoti. Bet tokie atvejai kol kas retenybė“, - pasakojo LDB atstovė. Anot jos, pastaruoju metu jau yra buvę, kad firmos pasiskelbdavo bankrutuojančios ir atleidžiančios darbuotojus, tačiau gavusios užsakymų staiga nutildavo, darbas būdavo tęsiamas. „Matau, kad ši krizė - daugiau žmonių psichologijos problema, o ne tikroji nelaimė. Kažkas
sukėlė paniką ir dėl to esame priversti kentėti visi - ir darbdaviai, ir darbuotojai“, - tvirtino B.Balynienė.
Daug liūdniau kalbėjo Statistikos departamento, paskelbusio viltingus duomenis, atstovė Birutė Strolytė. „Kalbame apie trečiąjį ketvirtį - tai buvo taip seniai... Dabar viskas pasikeitę, ir anaiptol ne į gera“, - sakė pašnekovė.
Pelnosi valstybės sąskaita?
Neoficialiai teigiama, kad pasinaudodami krize dalis darbdavių ir darbuotojų gali gudrauti gyvendami už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Esą ypač toks dalykas populiarus mažuosiuose miesteliuose, kaimų vietovėse. Žmonės, kurie buvo atleisti iš darbo, vėliau užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje ir toliau lyg niekur nieko dirba buvusiems darbdaviams. Tik
šįkart - nelegaliai, kartu pirmus kelis mėnesius dar ir gaudami iš valstybės šimto procentų dydžio bedarbio pašalpas.
B.Balynienės tikina, kad toies atvejai sunkiai įmanomas, nes šiuo metu darbo biržoje įregistruotas bedarbis gali gauti daugiausiai 1060 litų. „Jei žmogus darbovietėje uždirbdavo 2000 ir daugiau litų, jis tikrai negaus tiek“, - sakė LDB vyriausioji specialistė. Be to, Lietuvos socialinio nedarbo draudimo įstatyme numatyta pašalpos apskaičiavimo sistema yra gana sudėtinga, į tokio pat dydžio pašalpą, LDB vyriausiosios specialistės teigimu, sunkiai galėtų pretenduoti net ir
minimalų atlyginimą gavęs darbuotojas. Tačiau, anot oficialios statistikos, tokių darbuotojų yra apie 12,4 procento bendro
darbuotojų skaičiaus.
Vieni darbdaviai panikuoja, kiti ne
LDB duomenimis, 2008 m. spalį buvo gauta dvidešimt pranešimų apie grupinius darbuotojų atleidimus, per juos iš darbo buvo atleista apie pusantro tūkstančio darbuotojų. Lapkričio pabaigoje iš darbo biržų pradėjo skrieti pranešimai, kad jose per dieną apsilanko po tūkstantį naujųjų bedarbių. „Respublika“ klausė keleto darbdavių, pastaruoju laiku atleidusių darbuotojus grupėmis, kokios priežastys tai lėmė. Atsakymas buvo vienas: „Argi nesuprantate? Krizė! Taupome lėšas!“
Tačiau anaiptol ne visi kalbinti darbdaviai buvo linkę dramatizuoti situaciją. Neseniai Vilniaus Šeškinės mikrorajone parduotuvę žvejams atidariusios vienos Klaipėdos bendrovės generalinis direktorius Darius Urnikis „Respublikai“ sakė, kad jo vadovaujama įmonė ne tik nemažina darbuotojų skaičiaus, bet dar jį didina. „Žinau, daugelis kolegų apimti panikos. Baiminamasi, kad dar labiau sumažėjus pardavimui visai nebebus iš ko gyventi net patiems firmų vadovams. Todėl
stengiamasi apsidrausti iš anksto - išmetant į gatvę darbuotojus“, - sakė pašnekovas.
D.Urnikis tiki, kad dabartinė vadinamoji krizė tėra toks pat muilo burbulas, koks prieš kurį laiką buvo nekilnojamojo turto. „Manau, pavasarį jis turėtų sprogti, o iki to laiko išgyvensime“, - sakė verslininkas.
Vidmantas UŽUSIENIS
