vidmantas užusienis

Per šalies Tūkstantmečio minėjimą į šalį sugužėję užsienio svečiai atvežė ne tik giedros nuotaikos. Pavyzdžiui, atvykėliai iš Didžiosios Britanijos baisėjosi savo ir mūsų įdarbinimo agentūromis - esą atėjus sunkmečiui įsidarbinti ūkanotojo Albiono salose siekiančius žmones jos paverčia paprasčiausiais valkatomis. Oficialiai 2009-ųjų birželį Lietuvoje buvo įregistruoti 199 322 bedarbiai.

Vieninteliu lietuvišku investiciniu banku save vadinantis finansinių problemų turintis bankas „Finasta“ ieško pirkėjų. Ši žiniasklaidos paskleista informacija nieko nepribloškė, tačiau privertė suklusti – ar tik neprasideda šalyje bankų griūtis? Finansinis sektorius yra viena jautriausių ūkio šakų įvairiems gandams. Pavyzdžiui, Latvija dar ilgai prisimins vietinio banko „Parex banka“ griūtį.

Chaosas pasaulio ekonomikoje labiausiai pastebimas per akcijų biržas. Tvirtinama, kad kai jų indeksas pradeda šokinėti aukštyn žemyn lyg rinką akimirksniu būtų ištikęs šokas, tuomet nestabilumas tų šalių ūkyje, kurių ūkiuose indeksas dreba, jau yra akivaizdus. Tačiau pastaruoju metu akcijų biržų indeksai jau ne kinkas drebina, o krenta nesustabdomu srautu.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad jau kuris laikas lietuvių žemės dideliais plotais yra supirkinėjamos užsieniečių. Anot žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus, tai nėra visiška tiesa - pasirodo, viskas daroma per tarpininkus. Tai, kaip užsienis kėsinasi į pelningiausius šalies žemės plotus, ministras atskleidė išskirtiname interviu „Respublikai“. Antrinių įmonių „biznis“ - Mūsų žiniomis, iki 2011-ųjų užsienio piliečiai neturi teisės įsigyti žemės Lietuvoje.

Prasidėjus sunkmečiui nedaug gerų žinių mus visus aplanko. Tačiau ši lyg ir turėjo paglostyti kiekvieno Lietuvos gyventojo širdį. Užvakar garsus Amerikos informacinių technologijų ir inovacijų fondas (Information Technology and Innovation Foundation - ITIF) mūsų šalį įvardijo kaip trečią tarp tų valstybių, kuriose verslo konkurencingumo dinamika yra didžiausia, rašo „Respublika“. Pagal šį kriterijų mus aplenkė tik „pasaulio fabriku“ vadinama Kinija ir Singapūras.

2007 m. Amerikos sukeltas sunkmetis skaudžiai smogė viso pasaulio šalims, taip pat ir Lietuvai. Jau dabar sunkiai rasi krizės nepaliestų žmonių, tačiau labiausiai, ko gero, nukentėjo sąžiningi investuotojai. 1929-1933 m. Didžioji depresija buvo tiesiai šviesiai vadinama vertybinių popierių krize. Per ekonomikos pakilimą žmonės it pamišę pirko įmonių akcijas - biržose, per investicinius fondus ir kitur.

Tikrieji Amerikos Didžiosios depresijos (1929-1933 m.) kaltininkai buvo įvardyti krizei dar nepasibaigus, tačiau vargu ar tai bus padaryta šiandien. Anot kai kurių analitikų, šitaip yra dėl to, kad beveik per prievartą suglobalintam pasauliui šiandien vadovauja viena supervalstybė - Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), už kurios nugaros saugiai įsitaisę esą ir sėdi dabartinės krizės kaltininkai, rašo „Respublika“. Galbūt iš tiesų niekuomet nesužinosime, kas jie tokie, tačiau tikruosius prieš ...

Užgriuvus pastarajam sunkmečiui verslininkai, politikai, mokslininkai, net patys finansų analitikai suka galvą ir niekaip nesupranta, kas vyksta. Pasaulio ekonomikai gydyti įvairiose pasaulio šalyse esą išleista jau trilijonai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių, tačiau ši kaip gulėjo reanimacijos palatoje, taip tebeguli.

Nemaža dalis kaimiečių keikia Europos Sąjungos (ES) paramą, kurią siūlydami vietos valdininkai kadaise privertė žmones aktyviai ūkininkauti. Gavę ašaras iš paramos, atėjus sunkmečiui dauguma tokių buvusių ūkininkai verčiasi itin sunkiai. Dar užsilikusius veiklius Lietuvos kaimo žmones vėl stengiamasi įtraukti į avantiūrą.