Lietuva užsieniečių valdomiems bankams krauna fantastinį pelną iš tų pinigų, kurie oficialiuose dokumentuose įvardijami kaip laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai. Kitaip tariant, šalies įstaigos tam tikruose bankuose turi sąskaitas, o juose - mokesčių mokėtojų lėšų, kurios gali būti ir yra skolinamos ir perskolinamos gaunant nemenkas palūkanas.
Bankai pasirenkami vadovaujantis pasenusiu finansų ministro įsakymu, kur pagrindinis kriterijus - tarptautinių reitingų kompanijų įvertinimas. Tų pačių, kurios per krizę susikompromitavo dėl klaidingų, investuotojus ir apskritai pasaulio visuomenę apgavusių, daug geresnių nei iš tikrųjų kredito reitingų.
Todėl, anot finansų analitikų, būtina keisti arba bankus, kuriuose laikomi laisvi valstybės piniginiai ištekliai, arba reikalavimus. Dabartiniai nustatyti 2001 m. vasario 28 d. tuometinio finansų ministro Jono Liongino įsakymu. Jame nurodyta, kad “laisvus piniginius išteklius galima investuoti į terminuotus indėlius užsienio (!) komerciniuose bankuose ir į užsienio komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius bei investicinius fondus”, kurie investavimo dieną esą atitinka nustatytus reikalavimus.
Reikalavimus atitinka vien “užsieniečiai”
Prieš aštuonerius metus buvo reikalaujama, kad banko arba investicinio fondo reitingai pagal tarptautinės reitingų agentūros “Standart&Poor’s” vertinimą būtų ne žemesni nei A-1 (trumpalaikiams įsipareigojimams) ir A+ (ilgalaikiams įsipareigojimams), pagal kitos pasaulio garso agentūros “Moody’s” klasifikaciją - atitinkamai P-1 ir A1.
2006-aisiais J.Liongino pasirašyti reikalavimai buvo sugriežtinti, pagal atnaujintą finansų ministro įsakymą dabar valstybė laisvus pinigus gali investuoti į tas finansines institucijas, kurių kredito reitingas pagal “Moody’s” turi būti ne mažesnis kaip A1, pagal “Standart&”Poor’s” - kaip A+, o pagal dar vienos tarptautinės agentūros “Fitch Ratings” vertinimą - irgi ne mažesnis kaip A+.
“Respublikos” žiniomis, tokius reitingus atitiko skandinaviško kapitalo - “Swedbank”, SEB, “DnB Nord” - bankai. Už borto liko lietuviško ir kai kurie kiti neskandinaviško kapitalo bankai, pavyzdžiui, Medicinos bankas.
Įsakymą rengę ir jį pasirašę valdininkai turėjo savų motyvų. Girdi, rimtų tarptautinių reitingų kompanijų gerai įvertinti bankai turi gerą reputaciją, bus visuomet pajėgūs grąžinti investuotus pinigus. Tačiau atėjus sunkmečiui padėtis pasikeitė. Pasak analitikų, dabar reikia keisti arba bankus, arba reikalavimus. Reikalas tas, kad pablogėjus jų padėčiai net skandinavų kapitalo bankai jau nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų. Be to, neaišku, ar gerus reitingus gaudavę bankai iš tikrųjų reitingų agentūrų buvo įvertinti objektyviai. Galbūt jų reitingas iš tikrųjų yra daug mažesnis, nei oficialiai skelbia “Standart&Poor’s”, “Fitche Rating” ar “Moody’s”?
Pasaulyje pripažintų reitingų agentūrų vertinimais abejojama jau gerus metus, nuo pat krizės pradžios. Lietuvoje irgi atsirado bankų, kurie, protestuodami prieš neobjektyvius, jų nuomone, vertinimus, atsisakė reitingų agentūrų paslaugų. Žinant pasaulinę patirtį neabejojama, kad yra dėl ko.
Nuslėpė tikrąją padėtį
Truputėlį daugiau nei prieš metus, rugsėjo 18-ąją, žlugo ketvirtas pagal dydį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) investicinis bankas “Lehman Brothers”. Anuomet kalbėta, kad tai buvo bene didžiausia iki šiol tebesitęsiančios finansų krizės auka. Pasaulio biržų akcijų indeksai nusirito žemyn ir staiga paaiškėjo, kad vis labiau įsisiautėjantis sunkmetis palies visus. Iš esmės nuo “Lehman Brothers” bankroto išryškėjo globalus pasaulio finansų krizės pobūdis.
Bene įdomiausias visoje toje velniavoje buvo tarptautinių reitingų agentūrų vaidmuo. Vos žlugus “Lehman Brothers” visos jos puolė mažinti iki tol labai gerai vertinto banko reitingus - kartais iki paties žemiausio. Šit “Moody’s” ant žlugimo ribos atsidūrusios finansinės institucijos reitingą sumažino nuo A2 iki B3, “Fitch Rating” - nuo A+ iki D, “Standard&Poor’s” - nuo A+ iki A, vėliau - dar žemiau.
Tačiau nepriklausomiems finansų analitikams toks munduro pasigražinimas įtakos nepadarė. Ne vienam jų kilo klausimas, o kodėl gi reitingų agentūros neįžvelgė katastrofos dar prieš jai prasidedant? Juk, atrodo, pirmiausia būtent dėl gebėjimo įžvelgti gresiančias finansines grėsmes pasaulinio garso “Moody’s”, “Fitch Rating”, “Standard&Poor’s” ir gerbė investuotojai. Bet dėl “Lehman Brothers” bei kitų jau bankrutavusių arba ant bankroto ribos atsidūrusių didžiųjų bankų reitingų agentūros ėmė ir susikirto, nežinojo arba tiesiog nuslėpė tikrąją padėtį.
Ne vienas ir ne du finansų analitikai žino atsakymą, kodėl taip atsitiko. Įtariama, kad tarp reitingų agentūrų steigėjų buvo ir didieji pasaulio bankai bei draudimo kompanijos, kurių veiklą vėliau vertino... tos pačios agentūros. Žinoma, kad savo globėjų, nors ir sukaupusių šimtus milijardų JAV dolerių nuostolių, oficialiai blogai vertinti jos negalėjo.
Neatmetama ir korupcinių santykių galimybė. Tos valstybės ar bendrovės, kurios reitingų agentūroms sumokėdavo daugiau, galėjo tikėtis ir geresnio reitingo. Mažesnius užsakymus pateikusios šalys ar ūkio subjektai, galimas dalykas, būdavo įvertinami blogiau.
Prispaudė uodegą
Gal dėl to ir praėjus metams, nors daugelyje pasaulio šalių jau skelbiama krizės pabaiga, į daugumą tarptautinių reitingų agentūrų žiūrima pro didinamąjį stiklą. Prieš kelias dienas pasaulio žiniasklaida pranešė, kad dėl jų užvirė naujas skandalas. Ir kur neužvirs: juk viena didžiausių pasaulio reitingų agentūrų “Moody’s” atsisakė dalyvauti Niujorke (JAV) turėjusiame vykti posėdyje, kur buvo svarstomi reitingų nustatymo klausimai. Spėta, kad šiai bendrovei būtų buvę uždrausta vertinti Niujorko draudimo įmones.
“Toks elgesys kelia daug klausimų dėl kompanijos vaidmens prižiūrint draudimo sektorių. Ar “Moody’s” bus leista toliau suteikti reitingus - dar rimtai svarstysime”, - žiniasklaidai teigė Niujorko draudimo priežiūros departamento vyriausiasis ekonomistas Hamptonas Fineris (Hampton Finer).
Šiandien Niujorke sukviesti kitų agentūrų - “Standard & Poor’s”, “Fitch Ratings”, “Dominion Bond Rating Service” - atstovai bus priversti pasiaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo suteikti vienokie ar kitokie reitingai vietos draudimo bendrovėms. Beje, “Moody’s” akiplėšiškai atsisakė dalyvauti ir šiame posėdyje.
Ta pati “Moody’s” su “Standart&Poor’s” yra ir kito skandalo pagrindiniai veikėjai. Agentūros nurodytos kaip atsakovės kolektyviniame investuotojų ieškinyje bankui “Morgan Stanley”. “Moody’s” ir “Standart&Poor’s” kaltinamos mėginimu nuslėpti nuo klientų pavojų, kurį kėlė jų vertinamo banko investicijos į vertybinius popierius, susietus su nekilnojamojo turto paskolomis.
