Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.
Oficialiai valdančiosios koalicijos atstovai, tarp kurių yra ir kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta, tvirtina, kad iš TVF būtų skolinamasi tik kraštutiniu atveju, kai kiti žingsniai ekonomikai gelbėti jau būtų išnaudoti. Duodamas interviu vienam laikraščiui vakar politikams jau antrino ir LB Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis. Pasak jo, „TVF ar Europos Komisijos parama gali būti geriausia išeitis užkamšyti biudžeto skyles, jei to prireiks“.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas, buvęs TVF misijos darbuotojas Stasys Kropas net apskaičiavo, kiek Lietuva galėtų prašyti fondo lėšų. Pasirodo, nuo 2,9 milijardo iki 5,8 milijardo litų. Maža to, bankininkas kritikavo skolinimosi priešininkus ir teigė esą nesuprantantis jų pozicijos. „Juk tokiomis kredito linijomis naudojosi ir Didžioji Britanija, ir Skandinavijos valstybės. Manau, kad Lietuvai išsiversti be paskolų niekaip nepavyks“, – teigė S. Kropas.
„Skolinimasis iš TVF būtų pats blogiausias variantas iš visų galimų. Pirmiausia būtina išnaudoti vidaus rezervus, kurių turėtų pakakti ekonomikai stabilizuoti“, – tvirtino „Respublikos“ kalbintas nepriklausomas ekspertas akademikas Antanas Buračas. Kitas dienraščio kalbintas ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys irgi sakė, kad apie TVF paramą prakalbta "ne laiku ir ne vietoje".
Grės socialiniu sprogimu
A. Buračo nuomone, TVF garsėja „slegiančiais politiniais reikalavimais“. „Paėmusioms fondo paskolą šalims vėliau primetamas diktatas. Prisimenu, TVF Lietuvai paramą siūlė, atrodo, dar 1992-aisiais. Anuomet užteko proto atsisakyti siūlomos paramos“, – sakė akademikas.
A. Buračas tvirtino, kad su tomis šalimis, kurioms suteikia paskolas, TVF elgiasi ciniškai. „Fondas visiškai neatsižvelgia į tos ar kitos valstybės socialinę padėtį, jam svarbiausia, kad būtų subalansuotas biudžetas. Mat tik esant šiai sąlygai šalis yra pajėgi grąžinti skolą“, – tvirtino ekspertas.
Kieno sąskaita vyksta biudžeto balansavimas? „Taupant, – sakė A. Buračas. – Nurėžiamos pensijos, pašalpos, kitos socialinės garantijos. Dėl to visuomenėje kyla socialinė įtampa, kuri gali išvirsti į nežinia ką. Manoma, kad ekonominis tokio taupymo efektas neatsveria tos žalos, kuri padaroma visuomenei“, – kalbėjo akademikas. Anot jo, ekonomistai jau apie dešimt metų kritikuoja TVF politiką, prašo pakeisti paskolos teikimo reglamentus ir režimą, tačiau iki šiol viskas liko taip, kaip likę.
A. Buračo teigimu, Lietuva dar turi nemažai vidaus rezervų, kuriuos panaudojus įmanoma išgyventi per sunkmetį. „Žinau, kad Šarkinas (dabartinis LB valdybos pirmininkas – aut. past.) mane užmuš, tačiau vieną tokių šaltinių, galinčių pagelbėti susirgusiai mūsų ekonomikai, paminėsiu. Yra toks nebiudžetinis Rezervinis (stabilizavimo) fondas, kuriame kaupiamos lėšos už privatizuotus objektus. Įstatymai nedraudžia naudoti, esant būtinybei, jame sukauptus pinigus“, – pasakojo akademikas.
Pasak A. Buračo, jei būtų panaudotas trečdalis Rezerviniame (stabilizavimo) fonde esančių lėšų ekonominiam stabilumui palaikyti, tikrai nieko neatsitiktų. „Lėšos galėtų būti investuotos į pažangius investicinius projektus, kurie pagyvintų dabar sąstingį išgyvenantį ūkį“, – teigė pašnekovas.
Lietuva kris investuotojų akyse?
Žinomo ekonomisto Povilo Gylio teigimu, jau vien kalbos apie ketinimus skolintis iš TVF žemina mūsų šalies autoritetą, blogina jos įvaizdį.
„Daliai investuotojų dabar ir ateityje atrodysime kaip šalis, kuri pati negali subalansuoti savo biudžeto, tinkamai tvarkytis savo ūkyje“, - teigė P. Gylys. Jo nuomone, nieko bloga, jei politikai aptarinėja įvairius ekonomikos vystymosi scenarijus, tarp jų – ir pačius blogiausius. „Tačiau kam apie tai svarstyti viešai?“ – retoriškai klausė ekspertas. Anot jo, išgirdusios apie Lietuvos ketinimus, pavyzdžiui, užsienio finansinės institucijos blogina paskolų suteikimo sąlygas, didina jų palūkanas. Mat TVF yra ta institucija, į kurią kreipiamasi tuomet, kai nebėra jokių kitų šansų išsikapanoti iš krizės.
P. Gylio nuomone, šiandien mūsų šalis dar pati turi užtektinai rezervų, kad sugebėtų savo jėgomis išbristi balos, į kurią mūsų šalį nustūmė visą pasaulį apėmęs sunkmetis.
Vidmantas Užusienis
