Antrosios pagal dydį Rusijos Federacijos finansinės įstaigos atstovas Michailas Zadornovas papasakojo leidiniui ,,Delovoj Telegraf", kas vyksta Rusijos bankininkystės versle ir kodėl žvalgomasi į Baltijos šalis.
Vieno didžiausių Rusijos bankų – VTB aukščiausios klasės vadybininkai – o jų beveik šimtas – dukart metuose susirenka atokiau nuo Maskvos, kad galėtų pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių ir aptarti reikalus bei apmąstyti strateginius klausimus. Neseniai buvo tariamasi Taline.
Pirmoji vasario savaitė VTB grupės bankams buvo labai karšta. Banko vadovai pabuvojo ir Bostone, ir Niujorke, ir Stokholme, ir Osle. Darbo savaitę jie baigė Londone. Pirmadienį buvo paskelbti investicinio banko, kuris Rusijos vyriausybės vardu pateikė pardavimui 10 proc. VTB banko akcijų, paieškų rezultatai.
„Tai pirmasis Rusijos vyriausybės sandoris parduodant vienos iš stambiausių valstybinių bendrovių akcijų paketą ir taip įgyvendinant naująją privatizavimo programą, kuri anonsuota trijų metų laikotarpiui“, – su pasididžiavimu kalbėjo M. Zadornovas. Jis pažymėjo, kad Rusijos Federacijos vyriausybė pasirengusi parduoti valstybei priklausančius naftos kompanijų, Rusijos geležinkelių, bankų ir kitų kompanijų akcijų paketus, kurių bendroji vertė iki 50 mlrd. dolerių. „Dėl tos priežasties praeitais metais buvo pakeistas Privatizacijos įstatymas“, – Rusijos bankininkas atkreipė dėmesį į ketinimų rimtumą.
Didelio masto privatizacijos pradžia neapsiėjo be klaidų ir nesusipratimų. „Iš pradžių buvo nutekinta informacija iš vyriausybės, ko neturėjo būti, kad iš pradžių buvo vedamos derybos su strateginiais investuotojais, – pasakoja M. Zadornovas. – Tai buvo Kinijos investicijų fondas ir Kataro fondas Abu Dabyje. Praėjusių metų vasarą mes aiškinomės jų ketinimus ir pasirengimą tapti VTB akcininkais, galinčiais valdyti iki 10 proc. akcijų paketą.
Suverenių fondų atveju sprendimo priėmimo procedūra dažniausiai trunka ilgai. Anot Rusijos bankininko, šis sprendimas taip ir nebuvo priimtas. Nuspręsta išeiti į rinką. ,,Ir parduodama būtent 10 proc. ir tik 10 proc.“
Strateginis sumanymas, bankininko nuomone, suprantamas. Rusijos valstybė valdo 84,5 proc. VTB banko akcijų, likusios yra laisvoje apyvartoje. Finansininko nuomone, tai yra per mažai, kad investuotojai jaustųsi užtikrintai ir turėtų atstovus direktorių taryboje. Bet rinka šiandien yra pasirengusi priimti tik apie 10 proc. banko akcijų. „Valstybė pasiūlytų ir daugiau, bet turi būti ir pirkėjo suinteresuotumas pirkti atitinkamą kiekį“, – reziumavo M. Zadornovas.
VTB grupę sudaro trys bankai. Pats VTB – tai holdingas, kurio klientai – stambios korporacijos. Yra dar investicinis bankas ir yra mažmeninis bankas VTB24. „Aktyvų, kurie sudaro 900 mlrd. rublių (beveik 31 mlrd. dolerių), požiūriu bankas net Europos mastais gana didelis, – su pasididžiavimu apie savo kūdikį kalba M. Zadornovas. – Bet svarbiausia – mes augame kur kas sparčiau už rinką. Praeitais metais mūsų depozitai didėjo 45 proc., o kreditinis portfelis fiziniams asmenims padidėjo maždaug 17–20 proc.“
Šiame banke sąskaitas turi maždaug 200 tūkstančių mažų įmonių iš 210 miestų. „Maždaug ketvirtis pasiturinčių Rusijos žmonių – mūsų klientai. Viso mes turime 8 milijonus klientų tarp privačių asmenų ir įmonių“, – pridūrė banko prezidentas.
Anot buvusio ministro, Rusijos bankų sistema skiriasi ir nuo Baltijos valstybių, ir net nuo Centrinės Europos labai mažu bankinių paslaugų prasiskverbimo į Rusijos gyventojų tarpą laipsniu. „Pas mus dabar vidutiniškai tik trečdalis gyventojų aktyviai naudojasi bankų paslaugomis. Indėlius laiko, tiesa, daugiau kaip 40 proc. gyventojų. Bankinė gyventojų kreditavimo sistema greitai augo iki krizės, – pasakoja M. Zadornovas, – Paskolų portfelis augo 40-50 proc. per metus. O 2009 metais paskolų portfelis apskritai neaugo, fiziniai asmenys, atvirkščiai, tik mokėjo kreditus. Gyventojų paskolų portfelis sumažėjo 10 proc. Žmonės visiškai pakeitė elgesio modelį. Nustojo skolintis ir ėmė taupyti. Maždaug 17 proc. einamųjų pajamų žmonės taupė, dažniausiai padėdami kaip indėlius Rusijos bankuose.“
Rusijos bankininkas įsitikinęs, kad žmonių elgesys nedaug kuo skiriasi nuo jų elgesio, tarkime, Jungtinėse Valstijose. Žmonės sumažino išlaidas ir nunešė pinigus į bankus.
Iki krizės sparčiai augo nekilnojamojo turto kainos. Pavyzdžiui, 2005 metais Maskvoje nekilnojamojo turto kainų augimas buvo 60 proc. per metus. Būsto kainos krizės metu smarkiai krito. Tas nekilnojamasis turtas, į kurį daugelis investavo, nebebuvo akivaizdi taupymo priemonė. Ir, žinoma, smarkiai smuko vertybinių popierių rinka. Nors praeitais metais pastebėtas jos kilimas. ,,Bet rusų, turinčių vertybinių popierių rinkoje kokią nors poziciją, skaičius nedidėja", – konstatuoja M. Zadornovas. Iš trijų taupymo būdų (vertybinių popierių rinka, nekilnojamasis turtas, indėliai) žmonės dabar pirmenybę teikia indėliams.
„Šiandien mes matome laipsnišką žmonių elgesio kaitą, – samprotauja M. Zadornovas. – Nedarbas Rusijoje yra kur kas mažesnis, negu mes tikėjomės. Todėl žmonės skolinsis, ims daugiau kreditų, negu praeitais metais. Didesnio kaip 16 proc. korporatyvinio kreditavimo augimo mes nesitikime, kadangi ekonomikos augimo tempai Rusijoje dar ne tokie dideli. Juoba, kad pagrindinis kreditų paklausos variklis – tai investicijos. Investicinė paklausa auga ne taip greitai, kaip to norėtųsi.“
Stambiosios įmonės, turinčios priėjimą prie kapitalų rinkos, praėjusiais metais dėl mažų tarifų ir laisvo likvidumo buvimo aktyviai naudojosi galimybe išeiti į bonusų rinką kaip Rusijoje, taip ir užsienyje. Dabar situacija keičiasi. Du kartus įstatinį tarifą padidino Kinijos bankas. Kalbama apie pernelyg didelę infliaciją ir potencialius ECB veiksmus, Rusijoje didelė infliacija – 9,6 proc. per metus. Todėl žmonės bijo, kad tarifai keisis. Šiomis sąlygomis banko kreditų paklausa augs. Taip M. Zadornovas charakterizavo bonusų (korporacinių ilgalaikių obligacijų) ir banko kreditų rinkos perspektyvas.
M. Zadornovas yra tvirtai įsitikinęs, kad visi šie procesai vyks aukštų naftos kainų fone. „Mano vertinimais šiais metais vidutinė naftos kaina bus apie 100 dolerių už barelį. Kitais metais – iki 110 dolerių už barelį.“
„Rusijai aukštos naftos kainos yra narkotikas, – su liūdesiu pažymi buvęs Rusijos vyriausybės ministro pirmininko pavaduotojas. – Jos slopina organizmo siekimą ,,sportuoti", tobulėti, vystytis. Tai, deja, dėsningumas, kuris buvo stebimas ne vien tik pastaraisiais metais, bet ir praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, ir aštuntojo dešimtmečio viduryje. Biudžetas pripildytas. Pinigų daug. Galima jais pasidalyti su gyventojais, tai yra siekimas ką nors keisti atbunka. Rusijos ekonomikos struktūrinės reformos per pastaruosius šešerius septynerius metus praktiškai nevykdomos.“
Valstybinio banko VTB vadovybė ketina pirkti visą Maskvos banką kartu su visais jo antriniais bankais. Jeigu sandoris įvyks, „Latvijas Biznesa banka (LBB)" ir Estijos Kredito bankas (Krediidipank) gaus naują savininką. Leidimas pirkti iš Rusijos Federacijos federalinės antimonopolinės tarnybos jau gautas. Šalys sutinka. Procesas paleistas. M. Zadornovas patvirtino VTB ketinimą pirkti Maskvos banką ir „sumokėti už jį realiais pinigais gerą rinkos kainą.“
„Nekalbama apie apsikeitimą akcijomis“, – specialiai pabrėžė jis. Tuo pačiu, anot jo, „svarstyti kokius tai politikos pokyčius, juo labiau antrinių bankų atžvilgiu, bus galima tik tuomet, kai šis sandoris įvyks, kai atsiras laiko susipažinti su šiais antriniais bankais, jų strategija, finansiniais rezultatais ir t.t.“
„Štai tada reikės daryti išvadas, – pažymėjo bankininkas. – VTB grupei įdomus bankininkystės verslas ne tik Rusijoje, bet ir už jos ribų, o bankų buvimas Baltijos šalyse atitinka VTB grupės strategiją.“
„VTB – tai bankas, kurio 10 proc. aktyvų yra už Rusijos ribų“, – pabrėžė M. Zadornovas. – Tai pelningas taip vadinamų „sovzagranbankų“ arba „roszagranbankų“ tinklas. Tai ir Londono liaudies bankas, ir Singapūro liaudies bankas, ir bankai Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje. 2010 metais jie atnešė gana neblogą pelną. Tai mums svarbu. Mes pasiliekame tik pelningą verslą.
„Dar vienas principinis momentas. Grupė aktyviai investuoja į verslo vystymą buvusiose sąjunginėse respublikose, – tęsia M. Zadornovas. Valstybėse, esančiose prie Rusijos, kuriose klientus mes suprantame geriau, negu Afrikoje ar Azijoje. Mes dinamiškai vystome verslą Ukrainoje. Kuriame bankų tinklą Kazachstane. Sėkmingai mūsų bankai dirba Armėnijoje ir Gruzijoje. Nepaisant visų sunkumų santykiuose su Gruzija mes ir ten dirbome pelningai.“
