Pasaulinė cukraus pasiūla mažėja, o kainos toliau kyla
Nors daugumoje žemės ūkio žaliavų rinkų nuo naujojo prekybos sezono pradžios kainos iš esmės nekito, cukraus kainos ir toliau augo. Nuo rugsėjo pradžios „S&P GSCI Agriculture“ indeksas sumažėjo 16 proc., tačiau per tą patį laikotarpį cukraus kainų indeksas pakilo 1 proc. Nuo metų pradžios žaliavinio cukraus orientacinė kaina išaugo maždaug 25 proc. ir spalio viduryje viršijo 450 JAV dolerių už toną, o tai yra aukščiausias lygis per beveik dvejus metus.
Esant stabiliai paklausai, cukraus kainų pokyčius šiuo metu daugiausia lemia pasiūlos sąlygos. Kainas aukštyn stumia trys pagrindiniai veiksniai: nepalankios oro sąlygos, susijusios su „El Nino“ reiškiniu, dėl kylančių naftos kainų sparčiai auganti biodegalų gamyba ir eksporto ribojimai.
Tarptautinė cukraus organizacija (ISO) prognozuoja, kad 2026–2027 metais prekybos sezonu (nuo spalio iki rugsėjo) pasaulinėje cukraus rinkoje susidarys 0,2 mln. tonų deficitas, nors ankstesnį sezoną buvo užfiksuotas 1,1 mln. tonų perteklius. Ši prognozė atspindi numatomą gamybos mažėjimą daugumoje pagrindinių cukrų gaminančių regionų, kuriems tenka daugiau kaip pusė pasaulinės gamybos. Vis dėlto keli veiksniai leidžia manyti, kad deficitas gali būti didesnis, nei prognozuojama, todėl artimiausiais mėnesiais kainos gali ir toliau kilti.
„El Nino“ neigiamai veikia didžiausius cukranendrių augintojus
Brazilijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje cukraus gamintoja ir kuriai tenka 23,5 proc. pasaulinės gamybos, rugsėjį ir spalio pradžioje šalies pietų ir centrinėje dalyje užfiksuotos smarkios liūtys trikdo baigiamuosius cukranendrių derliaus nuėmimo ir perdirbimo etapus. Šiame regione pagaminama daugiau kaip 90 proc. viso Brazilijos cukraus. Dėl išskirtinai gausių kritulių tapo sunkiau patekti į plantacijas, o cukranendrėse susikaupęs vanduo sumažino jose esančio cukraus koncentraciją. Dėl šių priežasčių nuo sezono pradžios kovo mėnesį iki rugsėjo pabaigos perdirbtų cukranendrių kiekis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 2,9 proc. iki 510 mln. tonų.
Indijoje, antroje pagal dydį pasaulio cukraus gamintojoje, kuriai tenka 16 proc. pasaulinės gamybos, pietvakarių musonas, itin svarbus cukranendrių augimui birželio–rugsėjo mėnesiais, baigėsi visos šalies mastu užfiksavus 12,6 proc. mažesnį nei įprasta kritulių kiekį. Tai neigiamai paveikė augalų augimą ir sumažino prognozuojamą derlingumą.
Panašios tendencijos pastebimos ir Tailande – penktoje pagal dydį pasaulio cukraus gamintojoje (6 proc. pasaulinės gamybos), kuri kartu yra antra pagal dydį cukraus eksportuotoja po Brazilijos. Prognozuojama, kad 2026–2027 metų sezonu Tailando cukraus gamyba sumažės 17 proc. ir nesieks 10 mln. tonų.
Šie pokyčiai tiesiogiai susiję su neįprastai stipriu dabartiniu „El Nino“ reiškiniu, kuris, kaip prognozuojama, neigiamai veiks gamybą bent iki ateinančių metų pirmojo ketvirčio.
Tuo tarpu Europos Sąjungoje, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje cukraus gamintoja (8 proc. pasaulinės gamybos), šią vasarą fiksuotos rekordinės karščio bangos, nepriklausomai nuo „El Nino“, smarkiai paveikė cukrinių runkelių derlių. Prognozuojama, kad 2026–2027 metų prekybos sezonu ES cukraus gamyba sumažės 20 proc. iki 13,5 mln. tonų.
Auganti etanolio gamyba struktūriškai mažina pasaulinę cukraus pasiūlą
Siekdamos sumažinti priklausomybę nuo importuojamo dyzelino ir benzino, Brazilija ir Indija pastaraisiais metais ne kartą didino privalomą etanolio dalį degalų mišiniuose. Liepos mėnesį Brazilija padidino privalomą etanolio dalį nuo 30 iki 32 proc. Šis reikalavimas galios iki 2027 metų sausio mėnesio. Tuo tarpu Indija jau 2025 metais anksčiau laiko pasiekė 20 proc. etanolio dalies tikslą, kuris buvo nustatytas 2018 metais ir iš pradžių turėjo būti įgyvendintas iki 2030 metų.
Kiekvienas etanolio dalies degaluose padidinimas lemia tai, kad vis daugiau cukranendrių nukreipiama etanolio, o ne cukraus gamybai.
Nuo karo Irane pradžios kylančios naftos kainos ir palyginti žemos cukraus kainos pirmąjį šių metų pusmetį dar labiau paskatino cukranendrių naudojimą etanolio gamybai.
Brazilijos pietų ir centriniame regione per pirmuosius penkis 2026–2027 metų sezono (balandžio–kovo mėn.) mėnesius cukraus gamybai skirta cukranendrių dalis sumažėjo iki mažiau nei 47 proc., palyginti su beveik 53 proc. prieš metus.
Nors pastaruoju metu išaugusios cukraus kainos padidino santykinį cukraus gamybos patrauklumą, tikėtina, kad Brazilijos gamintojų atliktų gamybos korekcijų nepakaks visam susikaupusiam cukraus gamybos trūkumui kompensuoti.
Spalio viduryje, lyginant atitinkamus abiejų sezonų laikotarpius, cukraus gamyba buvo sumažėjusi 14,6 proc., o etanolio gamyba išaugusi 4,3 proc.
Indijos sprendimas dar labiau didina įtampą pasaulinėje cukraus rinkoje
Indija, iki 2023 metų buvusi antra pagal dydį pasaulio cukraus eksportuotoja, nuo to laiko palaipsniui mažino cukraus eksportą, o šių metų gegužę, siekdama apsaugoti savo vidaus rinką, jį beveik visiškai uždraudė.
Kartu šalis nustatė tarifinę kvotą, pagal kurią iki spalio 31 d. buvo leidžiama importuoti 1 mln. tonų žaliavinio cukraus. Indijos valdžios institucijos žengė dar toliau – nuo lapkričio 1 d. uždraudė cukranendrių naudojimą etanolio gamybai.
Šios priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad 2026–2027 metų sezonu vidaus vartojimui skirta cukraus pasiūla išliktų prognozuojamo 28 mln. tonų lygio, t. y. tokia pati kaip ankstesnį prekybos sezoną. Iš 31 mln. tonų pagaminto cukraus 3 mln. tonų buvo numatyta etanolio gamybai.
Taigi Indijos vykdoma politika didina pasaulinės cukraus rinkos priklausomybę nuo Brazilijos, kuriai jau dabar tenka 55 proc. pasaulinio cukraus eksporto. Dėl šios priežasties pasaulinė rinka tampa dar labiau pažeidžiama.
