Pasaulio mokslininkai su nerimu laukia ateities, nes klimato šiltėjimas akivaizdus, o jei nepradėsime nieko daryti, mūsų laukia pavojų keliantys ekstremalūs gamtos reiškiniai. Valstybės vis dažniau į savo darbo grafiką įtraukia ir klimato kaitos klausimą ir stengiasi rasti būdų kaip su ja kovoti, prisitaikyti bei ją sušvelninti. Žmonėms diegiami socialiai atsakingo gyvenimo įgūdžiai: atliekų rūšiavimas, sveika mityba ir gyvensena, energijos taupymas ir taršos mažinimas. Mokslininkai taip pat nesėdi rankų sudėję ir siūlo savo sprendimus, kurie gali būti naudojami klimato kaitos problemai spręsti.
Česnako ir karvių draugystė
Ne paslaptis, jog į atmosferą didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis patenka dėl žmonių vykdomos veiklos. Labiausiai aplinką teršiančių sąraše puikuojasi pramonės ir transporto sektoriai, į jį papuola ir energijos gamintojai bei gyvulininkystė. Daugelis nustemba išvydę pastarąją šiame sąraše, tačiau jų neturėtų stebinti toks faktas. Gyvulių auginimas nemenkai prisideda prie ŠESD emisijų. Paskaičiuota, jog ūkiuose auginamų gyvulių ŠESD emisijos šiuo metu pasaulyje sudaro 4 procentus.
Aberystwyth, Bangor ir Reading universitetų tyrimų komandos keisdamos karvių mitybą matavo metano dujų emisijų kiekio pokyčius. Tyrimas atskleidė, jog skirtingų pašarų, specialių racionų ir tokio papildo kaip česnako ekstraktas kombinacija padėtų ŠESD emisijas sumažinti iki 3 proc. Pasak Aberystwyth universiteto profesoriaus Jamie Newbold, mokslininkai taip pat domisi galimu šalutiniu efektu mėsai ir pienui, kurį gali sukelti česnako ekstraktas.
„Tropiniai“ viščiukai
Kai kuriais atvejais svarbu ne tik mažinti taršą, bet ir gelbėti gyvybes. Kai kurios pasaulio šalys pajus stiprų ir gniuždantį klimato kaitos kumštį. Dėl kylančios temperatūros vasaromis bus vis dažniau stebimos karščio bangos. Prie jų itin sunku prisitaikyti daugeliui gyvūnų rūšių, nes jos nėra pratę prie tokios aukštos temperatūros. Delaware universiteto mokslininkai prieš du metus lankėsi Afrikoje tam, kad rastų paukščių rūšių, kurioms yra lengviau prisitaikyti prie karštesnio klimato. Šiuo metu mokslininkai deda daug pastangų, kad pavyktų išveisti viščiukus, kurie galės gyventi tokiomis sąlygomis.
Lietuvoje naujos rūšys atsiras dėl migracijos
Pasak Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovo ir mokslo darbuotojo Mečislovo Žalakevičiaus, centro ornitologai pademonstravo, kad keičiantis klimatui, keičiasi ir paukščių migracijų charakteristikos, migracijų laikotarpiai, pirmojo pavasarinio atskridimo datos, artimųjų migrantų žiemavietės. Pavyzdžiui, Lietuvoje perinčios gulbės nebylės šiuo metu jau žiemoja ne Danijos vandenyse, bet arčiau, Baltijoje prie Vokietijos krantų. Klimato kaita gali „pričiupti“ rūšį per bet kurią „silpną“ jos vietą: metų biologinio ciklo periodą, veisimosi ekologijos ypatybę, mitybinę specializaciją, prisirišimą prie specifinių buveinių ir panašiai. O kai kurie tolimi migrantai (pavyzdžiui, margasparnė musinukė) žiemavietėse nesugeba įvertinti kas dėl klimato atšilimo vyksta jų perimvietėse, pavasarį ir atskrenda įprastu laiku. Dėl to atsiranda neatitikimas tarp jauniklių išsiritimo ir maisto didžiausios gausos pikų datų, nes vabzdžių pikas jau būna praėjęs.
Panašu, jog klimato kaita keis ne tik žmonių įpročius, bet ir kai kurių gyvūnų mitybos racioną, bei gyvenamąsias vietas. Mokslininkai savo ruožtu jau dabar ieško įvairių priemonių kaip padėti rūšims išgyventi klimato pokyčius.
