Buto ar namo pirkimas: kainos tik augs, nes pirkėjų netrūksta – NT pardavėjai

Nekilnojamo vystytojai (NT) pastebi, kad šiuo metu būsto kainos auga, tačiau paklausa nemažėja, o priešingai  netgi auga. Anot jų, tikėtis, kad kainos artimiausiu metu kris, neverta, jos tik augs  ne tik dėl didelės paklausos, bet ir nepalankių NT vystytojams įstatymų.

Pastaruoju metu būsto brangimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Vien per praėjusių spalį – gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, jis brango 9,4 procento. Labiau NT brango tik Danijoje (9,8 proc.) ir Liuksemburge (16,7 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Panašu, kad tendencijos artimiausiu metu nesikeis.

Ekonominiai butai brango daugiausia

„Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra pastebėjo, kad įvairiuose būsto segmentuose kainos koronaviruso pandemijos metu augo nevienodai.

„Pavyzdžiui, ekonominio segmento būstai per metus pabrango 18 proc. Dabar vienas kvadratinis metras kainuoja 1832 eurus, pernai balandį jis kainavo 1547 eurus. Tad 40 kvadratinių metrų butas atsieitų šiek tiek daugiau negu 73 tūkst., o didesnis 60 kvadratinių metrų ploto – beveik 110 tūkst.

Prestižinės klasės būstas augo 2 proc. Pernai balandį vienas kvadratinis metras kainavo 3126 eurus, o šiemet – 3194 eurus. Iš viso būsto kaina per pandemiją augo beveik 5 proc.“, – sakė plėtros vadovas.

Kitos NT įmonės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis irgi pastebėjo, kad skirtinguose segmentuose ir miestuose kainos auga nevienodai.

„Ir Vilniuje, ir Kaune kainos kyla netolygiai – tai priklauso nuo būsto klasės. Vilniuje prestižinės klasės būstų kainos kilo ryškiausiai – net 11 procentų. Vidutinės ir ekonominės klasių – apie 6-7 procentus.

Kaune prestižinės klasės būstų kainos išliko nepakitusios, vidutinės klasės projektuose kilo 4 proc., ekonominės – 3-4 procentais. Kaune nėra fiksuojama anomalijų – kainų pokytis stabilus, siekia rinkos vidurkį: metinis kainų augimas sudaro apie 3-4 proc.

REKLAMA

Taip pat sumažėjo ir pasiūla: Vilniuje ji sumenko net 16,5 proc. Kaune pokytis – ne toks didelis: 6,4 proc.“, – aiškino Š. Tarutis.

Kainos nemažės, bet augs

T. Žiaugros teigimu, kainų mažėjimui prielaidų nėra.

„Atlyginimai auga, pandemijos metu indėliai didėja, NT, kaip investicija, savo paprastumu patrauklumo nepraranda, butų pasiūla mažėja. Be to, sklypų rinkoje situacija taip pat yra labai įtempta, rasti naujų projektų plėtotojams kuo toliau, tuo sunkiau.

Kad kainų augimas sulėtėtų, turi būti padidintas pasiūlos kiekis rinkoje. O to galima būtų tikėtis, patvirtinus Vilniaus bendrąjį planą. Būtent su bendruoju planu yra susiję nemažai projektų ir plėtotojai laukia, kada jiems bus uždegta žalia šviesa“, – aiškino T. Žiaugra.

Jo atstovaujama įmonė šiuo metu turi du naujus projektus.

„Statybų leidimai beveik mūsų rankose ir jau pažindiname visuomenę su projektu, kai tik turėsime leidimus, pradėsime aktyvius pardavimus. Taip pat šiuo metu turime keletą projektų, kurie yra parengiamoje stadijoje.

Užtikrinti pasiūlą plėtotojams dėl sklypų stygiaus ir sudėtingų projektavimo sąlygų šiuo metu yra didelis iššūkis, tačiau ne mažesnis iššūkis edukuoti būsto pirkėją rinktis būstą atsakingai, įvertinti plėtotojo reputaciją, galimybę tą būstą pastatyti, nes 60 proc. būsto dabar perkama iš brėžinių tiesiog pasidavus šiai pirkimo bangai“, – pastebėjo T. Žiaugra.

Kainas augins ir naujas įstatymas

Š. Taručio teigimu, planuojamas svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektas gali reikšmingai išauginti būsto kainas.

„Pirmiausia, jis pabrangins didelę dalį Vilniuje esančių valstybinių sklypų, tinkamų plėtrai. O jų ir taip labai trūksta, konkurencija – milžiniška. Dažnu atveju, tai bus 105 proc., kai kuriais vertinimais – ir 110 proc. sklypo vertės dydžio mokestis. Kadangi sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje dabar sudaro apie 15–20 proc., vadinasi, šis santykis augs ir, natūralu, didžiąja dalimi guls ant pirkėjų pečių.

REKLAMA

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai, o tai smarkiai atsilieps būstų kainai ir įperkamumui“, – komentavo įmonės atstovas.

Tačiau pasak jo, nuo šių metų išaugę reikalavimai energinei klasei neturės tokios įtakos kainai, kokią turėjo atsiradus reikalavimui projektuoti nebe B, o A energinės klasės būstus.

„Vis tik, nepaisant technologijų pažangos, kiekvienas kokybinis patobulinimas turi savo kainą. Iš principo, pagrindinis kaštų augimas sietinas su statybos komponentų – darbų, medžiagų ir darbo jėgos – brangimu“, – aiškino specialistas.

Būstas iš brėžinio pigesnis

Pasak Š. Taručio, pirmieji pirkėjai visada gauna geriausią sandorį: dėl to, kad turi galimybę rinktis iš didžiausios pasiūlos, be to, fiksuoja tuo metu galiojančią būsto kainą.

„Rezervavę butą brėžinyje ir po metų ar pusantrų atėję sudaryti notarinio pirkimo-pardavimo sandorio, kainą jie turi jau „pasenusią“. Vertinant dabartinį kainų augimą, tai sudaro apie 6–11 proc. kainos.

Taip pat svarbu paminėti, kad kaina auga ne tik dėl organiško kainų kilimo, bet ir dėl to, kad fiziškai labiau baigtas projektas pirkėjo yra suvokiamas kaip aukštesnės vertės pirkinys“, – komentavo įmonės atstovas.

Auga noras investuoti

Registrų centras skelbia, kad NT sandorių rinkoje pirmasis šių metų ketvirtis išliko aktyvus – bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai.

REKLAMA

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. NT sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių – beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

„Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo.

Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune – 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).


Rašyti komentarą...
T
Tv3.Lt
2021-04-11 16:47:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viskas ! Daedet ! Persikeliu į Kauno diena nes Kauno diena netrina komentaru nėra reklamu, ir žmonės neizeidineja vieni kitu ir ten busiu daug daug aktivesnis ir nuo ritoi če nieko nebekelsiu ir nerasisiu mulkei jus nelaimingi !!!!!
Atsakyti
0

D
Dovilė
2021-04-11 18:56:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Absurdo teatras tęsiasi. Vėl žmonės ims pirkti ispanijoje ar bet kur, kuo toliau nuo idiotų šalies
Atsakyti
-2

L
Lopauskas
2021-04-11 17:25:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas čia tamsta taip įžeidė.Bet pats kitus mulkiais vadini :)
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų