Karolis Birgilas specialiai „Ekonomika.lt“ iš Rygos
Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.
Trečius metus pateikiama Baltijos šalių SEB bankų ekspertų pusmečių apžvalga, paruošta remiantis statistika, leidžia panarstyti gyventojų pinigines ir jų išlaidavimo įpročius. Svetimus pinigus skaičiuoti lengviausia, bet tik tai leidžia pamatyti bendrą Baltijos valstybių gyventojų ekonominę padėtį.
„Apskritai nedarbas mažėja, padėtis gerėja, o estai yra išsiveržę į priekį. Emigracija sumažino nedarbo įtampą. Paraleliai visose šalyse buvo kuriamos naujos darbo vietos. Tai, savaime suprantama, prisidėjo prie nedarbo lygio mažėjimo. Visa tai rodo kylantis socialinių įmokų skaičius“, – apibendrintai situaciją apžvelgė SEB banko Latvijoje namų ūkių specialistas Edmunds Rudzitis.
Algos Latvijoje ir Lietuvoje kyla panašiai. Mūsų šalyje ir Estijoje, kur atlyginimai yra didžiausi Baltijos šalyse, šį augimą paaiškina minimalaus mėnesinio atlyginimo kilimas.
Per pirmąjį metų pusmetį lietuvių piniginės storėjo lėčiausiai – 4,5 proc. Latviai mus aplenkė vienu procentu, o Estijoje šis augimas siekė 6 proc. Tenka pasidžiaugti, kad atlyginimai augo greičiau nei infliacija, taigi, bendrai paėmus, visų Baltijos sesių perkamoji galia augo.
„Estijoje artimiausiu metu realusis užmokestis, arba atlyginimo augimas infliacijos atžvilgiu, pranoks pries krizę buvusį lygi. Vis dėlto tikime, kad Latvijoje ir Lietuvoje namų ūkiai sulauks didesnių pajamų, kurias galės taupyti bankuose arba jomis įsigyti naujų daiktų ar turto“, – kalbjo E. Rudzitis.
Estijoje kitąmet bus didinamos pensijos, taigi laukiama drąsesnio gyventojų vartojimo.
„Braliukai“ lieka broliukais, bet lietuviui smagiau žiūrėti, kaip kaimyno tvartas dega. Žiūrėti bus į ką. Numatoma, kad Latvijoje augs energijos kainos. Dėl to Lietuvoje turėtų brangti „Rigas balzams“ ir „Karvutė“, o latviams brangs visos vietinės prekės.
Euro loterija
Šiuo metu ekonominis Baltijos valstybių atvejis yra labai įdomus. Panaši istorinė patirtis ir atvirumas užsienio rinkoms šalis leidžia vertinti daugmaž objektyviai. Šiuo metu susidarė unikali padėtis: Estija jau turi eurą, laviai su latais atsiveikins nuo sausio, o Lietuviai vis dar liks prie savo nacionalinės valiutos.
Lietuviai drąsiausiai iš Baltijos šalių įsigyja didesnių pirkinių. Šiemet, „Eurostat“ duomenimis, artimiausiu metu planuojančių įsigyti brangesnį pirkinį daugėjo beveik dešimtadaliu. Pesimistiškai nusiteikusių latvių kiekvienais metais mažėja ir šiemet šiuo klausimu teigiamą atsakymą pateikė 7,4 proc. daugiau apklaustųjų nei pernai. Tačiau per artimiausius 12 mėnesių, planuojančių įsigyti didesnį pirkinį, palyginti su pernai, sumažėjo 24 proc. – 2012-aisiais šis rodiklis siekė 13,6 proc.
„Latvijoje dabar yra geras metas pirkti brangesnius pirkinius. Į ateinančius metus žmonės žvelgia kiek pesimistiškiau, mat nuogąstauja, kad įvedus eurą kils kainos“, – tendencijas aiškino SEB banko Estijoje namų ūkių eskpertė Trina Messima.
Latviai jau dabar studijuoja pokyčius Estijoje ir Slovakijoje, kur euro monetos dar nenutrintos. Skaičiuojama, kad eiro (taip latviai vadins eurus) įtaka infliacijai bus labai maža, tačiau tikimasi restoranų, patalpų remonto, kirpyklų ir kitų paslaugų brangimo.
Pravalgo daugiau nei europiečiai
Maistui lietuviai pernai skyrė didesnę dalį išlaidų nei mūsų kaimynai. Lietuvoje maisto prekių skyriuose buvo paliekama ketvirtadalis visų pajamų, o estai ir latviai pravalgė 19 proc. savo uždarbio. ES vidurkis, kalbant apie išlaidas maistui, buvo tik 13 proc. ir per krizę nesikeitė.
Vis dėlto europiečiai gyvena didesniuose ir brangesniuose būstuose, todėl vidutiniškai išlaidos būstui 2012 metais sudarė 24 proc. Latvija nuo ES vidurkio atsiliko vienu nuošimčiu, o lietuviai privalomosioms būsto išlaidoms skyrė 16 proc. savo šeimos biudžeto.
Vidutiniškai privalomosios išlaidos nuo 2009-ųjų krizės piko krito. Tikėtina, kad tai padidins atliekamų pinigų kiekį kišenėse. Visi dėlto situacija dar neprimena lengvų prieš krizę buvusių laikų.
Rekordiškai žemos palūkanos
Gelbėdamiesi nuo krizės ir siekdami suvaldyti infliaciją Baltijos centriniai bankai ėmėsi žemų palūkanų normų politikos. Dažniausiai tuo siekiama, kad gyventojai noriai skolintųsi ir leistų pinigus, nes jų taupyti neapsimoka. Tačiau Baltijos šalyse ši sistema kiek prieštarauja teoriniam modeliui.
„Per istoriją nėra buvę tokių žemų palūkanų normų. Jos padeda atiduodantiesiems paskolas ir tiems, kurie ketina skolintis ateityje. Ši politika turi ir neigiamą aspektą – išauga turto kainos“, – pastebėjo SEB banko Lietuvoje ekspertė Julita Varanauskienė.
Per pirmąjį šių metų pusmetį terminuotų indėlių skaičius bankuose krito, tačiau visose Baltijos valstybėse augo neterminuotų indėlių kiekis. Iš dalies tai paaiškina faktą, kad gyventojai otpimistiškiau žvelgia į ateitį ir nebetaupo juodai dienai.
Kita vertus, pasak ekspertės, esant žemoms palūkanų normoms, savo turtą reikia diversifikuoti ir investuoti į alternatyvias finansines priemones arba nekilnojamąjį turtą. Tačiau gyventojams dar trūksta žinių, o nekilnojamasis turtas šiandien dar nėra įkandamas vidutines pajamas gaunančiam Baltijos regiono gyventojui. Taip pat tokį turtą sunku vertinti. Kitaip tariant, lengviau suvokti vienos ir pusantros Trojos uncijos aukso luito kainą nei rasti skirtumą tarp bene identiškų butų Vokiečių ir Vilniaus gatvėse.
Baltijos šalių gyventojai dar kurį laiką finansinį turtą laikys banke, nes neturi daug pinigų. Tai yra pirmoji turto kaupimo pakopa.
Kalbėdamas apie žemas palūkanų normas, E. Rudzitis atkreipė dėmesį, kad gyventojai paradoksaliai renkasi greitųjų kreditų teikiamas paskolas. „Pirma, krizės pradžioje daugeliui žmonių bankai neteikė paskolų. Antra, tuo metu paskolos buvo brangios, bet neatbaidė žmonių nuo greitųjų kreditų. Nebuvo tinkamos teisinės bazės, tačiau tai yra pasaulinė tendencija. Dabar ieškoma būdų, kaip pritaikyti tam tikras „lubas“ nebankiniam paskolų sektoriui“, – aiškino ekspertas.
Skuba atsikratyti latų
Galima pastebėti, kad per šių metų pirmąjį pusmetį latviai suskubo savo grynuosius pinigus įnešti į banką, siekdami užtikrinti „švelnų“ perėjimą prie bendros Europos valiutos. Žvelgiant grafiškai, lygiai toks pat grynųjų ir banke laikomų pingų santykio kreivės smukimas buvo matomas ir Estijoje, prieš įsivedant eurą.
J. Varanauskienė teigė, kad tai, kas kadaise buvo finansinė Estijos praeitis, šiandien virsta Latvijos tendencijomis. Iš esmės tai yra geros žinios latviams, nes per tokį laiką galima pasiruošti galimiems netikėtumams.
Latus kaimynai į eirus galės keisti dar tris pirmuosius 2014 metų mėnesius, o už sofos rastų santaupų nacionaline valiuta Latvijos bankas niekada neatsisakys pakeisti. Vis dėlto naujos valiutos įvedimas kardinaliai keičia vartotojų elgseną, taigi Baltijos šalių ekonomikos turnyrinę lentelę dar reikės keisti, ir neaišku, ant kurio laiptelio lipsime mes.
Baltijos gyventojų finansai
Lietuvoje bankuose gyventojai laiko 76 proc. finansinio turto, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 63 ir 65 proc.
Lietuvių vartojimas yra didžiausias Baltijos šalyse ir sudaro 65 proc. BVP, Estijoje ir Latvijoje jis atitinkamai siekia 63 ir 51 proc.
Antrąjį 2013 metų ketvirtį Estijoje ir Latvijoje pirmąkart finansinis turtas buvo didesnis už finansinius įsipareigojimus.