Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas. Tą pamini ir „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius. Tiesioginėje tv3.lt transliacijoje jis pasakojo, kad galvojantiems apie būsto įsigijimą dabar, derėtų susimąstyti apie fiksuotas palūkanas.
„Kitais metais palūkanų didinimas turėtų būti neišvengiamas. Nėra tikri visi, kada tai prasidės, bet 2018 m. bus greičiausiai tas laikas, kuomet pradės didėti palūkanos. Pirmieji didinimai nėra tokie skaudūs – ar mokėti 2-3 proc. nėra reikšminga, bet tai jau turės efektą. Bet koks subloginimas paveiks paklausą. Blogėjant paklausai, pardavėjams sunkiau parduoti, tada ir kainas gali nuleisti, vystytojai akcijas pradeda siūlyti. Tai įtemptesnės konkurencijos kitais metais galime tikėtis, o šiais metais dar galime manyti, kad iš inercijos kainos judės.
Rekomenduočiau pasvarstyti fiksuotas palūkanas, tai dažniau brangiau nei kintamos, bet rizikos faktorius eliminuojamas“, - sakė A. Antanavičius.
Būstas – ne pirmo būtinumo prekė
Pasak NT eksperto, jau dabar būsto vertė Vilniuje viršija vidutines ir žemesnes pajamas gaunančiųjų galimybes, tad jiems įsigyti būstą itin sunku. Augant palūkanoms ir banku pilnai pasitikėti nėra geriausia mintis, sako jis.
„Eiti į banką ir maksimaliai skolintis nėra pats geriausias dalykas. Dideli įsipareigojimai ir rizika, kad išaugus stipriai palūkanoms bus daug nuostolių, prarandamas turtas, pradinis įnašas ir dar blogiau. Būstas nėra pirmo būtinumo prekė.
Yra daug alternatyvų ir nereikia vaikytis iš paskutinių išgalių nuosavo būsto, galiam pabandyti palaukti, nes nebus, kad viskas tik augs. Būna korekcijos, geresni laikotarpiai, kada galima pasiderėti“, - patikino A. Antanavičius.
Maža paguoda, kad vidinių problemų nėra
Dažnai kalbama apie NT burbulo riziką. Nors Lietuvoje kol kas jo nepastebima, tam tikri signalai fiksuojami Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje. Šios šalys gali paveikti ir Lietuvą.
„Užsienio rinkos mūsų rinką gali netiesiogiai paveikti per pasikeitusią bankų politiką. Tai jeigu įvyksta krizė Jungtinėje Karalystėje, sprogsta Londono NT rinka, ko apraiškas jau matome, jei krizė gilesnė, bankai konservatyviai pradeda išdavinėti paskolas. Nuo užsienio problemų gali mūsų bankų politika priklausyti. Tai ta rinka tada kažkiek atvės. Šiuo metu dar įsibėgėjimas didelis ir pagrindinė priežastis, kad žmonės turintys pinigų nenori grynųjų turėti. Yra ir manančių, kad euras neamžinai gyvuos, nes yra populistinių partijų Prancūzijoje, kitur, kurios ragina pasitraukti“, - sakė A. Antanavičius.
Vidinę rinką gali paveikti nebent patys vystytojai, kurie persistengs ir pasiūlys tiek būsto, kad nebus pajėgūs išparduoti. NT ekspertas mano, kad tam tikrą pasiūlos perteklių pamatysime dar šiemet.
Visgi didelio sukrėtimo Lietuvai tai neturės, nors dėl to visiškai džiaugtis nereikėtų.
„Vidinių problemų nėra, bet čia maža paguoda, gal tai dar ir blogiau. Jei kas išorinėse rinkose pasikeis, mus užklups labai staigiai“, - kalbėjo A. Antanavičius.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
