Atliekas nesunku paversti energija

Į „mišrių“ atliekų konteinerius kasdien išmesdami maisto likučius, o šiltuoju metu laiku sodo ar daržo atliekas, lengva ranka atsisveikiname su nepamainoma trąša ir energijos šaltiniu.

Lietuviai šiukšlina mažiau nei turtingų Vakarų Europos šalių gyventojai: vienam tautiečiui per metus tenka apie 400 kg atliekų, vakarų europiečiui − 700 kg žmogui. Tačiau liūdna dėl to, kad lietuviai „pralaimi“ kitoje srityje − rūšiuojant atliekas. Mat mūsų šalyje mišrių atliekų konteineriuose net pusę šiukšlių sudaro vadinamosios biologiškai skaidžios atliekos, kurias daugelis skandinavų, vokiečių ar britų tikrai panaudotų, o ne išmestų.

„Antram gyvenimui“ galima prikelti tiek maisto likučius, tiek sodo ir daržo atliekas, tiek nuotekų dumblą ir kt. Specialistai tokias atliekas vadina nepamainoma trąša ir energijos šaltiniu. Nelabai jaudinamės ir dėl to, kiek lėšų pareikalauja neišrūšiuotų atliekų tvarkymas, o kiek − sąvartynų išskiriamų pavojingų dujų daroma žala gamtai ar kova su sąvartynus traukte traukiančiais, įvairias ligas platinančiais graužikais ir paukščiais.

REKLAMA

Rūšiuoti mokysimės iš naujo

Vis dėlto tokio atsainaus požiūrio į buitines atliekas laikas jau eina į pabaigą: Lietuva yra įsipareigojusi, kad iki 2020 m. tokių atliekų į sąvartynus pateks 65 proc. mažiau nei pateko 2000 metais.

Specialistai sako, kad tokį tikslą pasiekti nėra lengva, bet tikrai įmanoma. Svarbiausia - kad išmoktume tinkamai rūšiuoti atliekas, nes vien išskirstyti plastiką, stiklą ir popierių dar nereiškia tinkamai rūšiuoti. Šiame sąraše turėtų atsirasti ir biologiškai skaidžios atliekos. „Atskyrus nuo kitų atliekų ir perdirbus, jas galima panaudoti gaminant naudingus produktus ir žaliavas – biodujas, biokurą, trąšas, kompostą, pašarus ir kita“, - teigia Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, primindama, kad deginant pagamintas biodujas ar biokurą gauname energiją, o kompostas gali būti puikiausia žemės trąša. Taigi, biologiškai skaidžios atliekos – puikus atsinaujinantis gamtos išteklius.

Bioskaidžias atliekas - į kompostavimo aikšteles

Atliekų tvarkymo srityje Lietuvoje jau dabar nuveikta nemažai. Pirmiausia pradėta nuo sąvartynų pertvarkymo - visoje Lietuvoje − buvo uždaryta apie 800 senų sąvartynų, o atidaryta 11, moderniai įrengtų pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Be to, didžiuosiuose nebeeksploatuojamuose sąvartynuose yrant biologiškai skaidžioms atliekoms susidarančios dujos surenkamos ir naudojamos energijai gauti. Planuojama, kad tokia įranga pradės veikti ir vienuolikoje naujųjų sąvartynų.

Kitas svarbus žingsnis buvo kompostavimo aikštelių įrengimas. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 21 tokia aikštelė, į kurią žmonės nemokamai gali atvežti visas žaliąsias atliekas. Gautas kompostas paprastai būna panaudojamas miesto želdinimo darbams. Individualių namų gyventojams Regioniniai atliekų tvarkymo centrai nemokamai išdalijo dešimtis tūkstančių specialių konteinerių (dėžių) biologiškai skaidžių atliekų kompostavimui. Tačiau svarbiausia dar laukia ateityje.

Ekspertai pabrėžia, kad vienas prioritetų yra kurti modernias mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemas, į kurias patekusios mišrios komunalinės atliekos, kurių neišrūšiavo gyventojai, būtų perrūšiuojamos moderniose linijose. Tokias sistemas statytis turėtų Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Skaičiuojama, kad tam reikės 450 mln. litų Sanglaudos fondo lėšų. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

REKLAMA

Labai svarbu ir tai, kad milijoninė Europos Sąjungos parama būtų panaudota laiku, nes priešingu atveju savivaldybės vargu ar bus pajėgios įgyvendinti numatytus atliekų tvarkymo planus. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistai tiki, kad savivaldybės įveiks visas kliūtis ir, kaip yra numatyta, šalyje veiks modernios atliekų tvarkymo sistemos ir aplinka bus švaresnė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų