Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą. Visgi, neseniai atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad nerenovuotų daugiabučių gyventojai vis dažniau nori atnaujinti savo gyvenamąjį namą, sparčiai augant šildymo kainoms.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą. Visgi, neseniai atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad nerenovuotų daugiabučių gyventojai vis dažniau nori atnaujinti savo gyvenamąjį namą, sparčiai augant šildymo kainoms.

REKLAMA
REKLAMA

Vaidas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas, pasakoja, jog šiuo metu biokuras su komunalinėmis atliekomis sudaro apie 80 proc. šildymui naudojamų medžiagų, o gamtinės dujos – apie 20 proc. Anot jo, būtent vis didesnė šildymui naudojamo biokuro dalis lėmė ir iki šios žiemos kritusias šildymo kainas, tačiau praėjusią vasarą joms pakilus, atitinkamai brango ir miestų šildymas.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu dar 2020/2021 m. žiemą vidutinę šildymo kaina siekė apie 4-5 centus už kWh, praėjusį sezoną ji kilo iki 8 centų už kWh. Tam įtakos turėjo Rusijos ruošimasis karui, dirbtinai sukėlus dujų trūkumą. Ėmus kilti dujų kainoms, atitinkamai dėl išaugusios paklausos biokurą pabrangino ir jo gamintojai. Tikėtina, kad šie pokyčiai nėra visam laikui, o ilgainiui, grįšime prie 2020/2021 m. sezono lygio. Tačiau artimiausia perspektyva rodo, kad šiluma šią žiemą brangs apie 10-20 proc., lyginant su praėjusiu šaltuoju laikotarpiu“, – sako V. Lukoševičius.

Pasak pašnekovo, labiausiai augančios šildymo kainos paveikia tų miestų ir miestelių gyventojų pinigines, kurių centriniam šildymui yra naudojama didelė dalis dujų, taip pat tų, kurie gyvena senuose, energiškai neefektyviuose būstuose.

„Pavyzdžiui, Mažeikiuose, Utenoje, Kaune, kur dominuoja biokuras, gyventojai praėjusį sezoną šildėsi už maždaug 6 centus už kWh. Tačiau tokiuose miesteliuose kur iš esmės naudojamos tik gamtinės dujos, pavyzdžiui Nemėžis, mokėjo apie 15-16 ct už kWh. Žinoma, galutinės šildymo sąskaitos (EUR/mėn) priklauso ir nuo būsto energinio efektyvumo ir to, ar jis yra senas, ar renovuotas. Akivaizdu, kad naujų pastatų ir renovuotų daugiabučių gyventojai, gyvenantys tame pačiame mieste ir esant vienodai šilumos vieneto kainai, už šildymą moka kelis kartus mažiau, negu žmonės, gyvenantys visiškai neatnaujintame, sovietinių laikų daugiabutyje“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Sprendimų ieško ir valstybė, ir šilumos tiekėjai

Ekspertas pratęsia, kad norint kovoti su augančiomis šildymo kainomis, tiek valstybė, tiek Lietuvos šilumos tiekėjai imasi trumpalaikių bei ilgalaikių priemonių.

Pirmosios, apima valstybės taikomas kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams ir pastaruoju metu išplėstą jų gavėjų ratą. Ilgalaikės priemonės apima per paskutinius metus reikšmingai atnaujintus šilumos tiekimo vamzdynus ir šildymui vis mažiau naudojamą brangų iškastinį kurą. Jis yra pakeičiamas vietiniu, kelis kartus pigesniu biokuru.

„Tai, kad apie 80 proc. šildymui naudojamų medžiagų sudaro biokuras, komunalinės atliekos ir kiti atsinaujinantys ir vietiniai energijos šaltiniai (AEŠ) yra daugybės metų valstybės remtų iniciatyvų pasekmė. Atliekų deginimo, kogeneracinių ir biokuro elektrinių politikos propagavimas lėmė, kad šalyje šildymui beveik nebenaudojamos gamtinės dujos ir mazutas. Tai neša didžiulę naudą valstybei, savivaldybėms ir žmonėms. Apskritai, šis rezultatas yra labai džiuginantis, nes panašių atvejų Europoje, kuomet tokiu sparčiu tempu į antrą planą būtų nustumtas iškastinis kuras – labai mažai“, – pasakoja pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Šildymo kainoms augant, auga ir susidomėjimas renovacija

Visgi, yra ir daugiau ilgalaikių priemonių, kurios gali sumažinti gyventojams tenkančią augančių šildymo sąskaitų naštą, pavyzdžiui, daugiabučių renovacija. Panašu, kad kuo toliau, tuo labiau tai supranta ir šiuose pastatuose gyvenantys žmonės.

Šiemet „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas* parodė, kad beveik trys penktadaliai (56 proc.) apklaustųjų, kurie gyvena senuose, iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, sako, jog šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą.

Anot V. Lukoševičiaus, ši statistika nestebina, nes energijos vartojimo mažinimas ir daugiabučių atnaujinimas – vienas iš efektyviausių būdų tapti atsparesniems šildymo kainų šuoliams.

„Akivaizdu, kad jeigu anksčiau būtume renovavę visus daugiabučius Nemėžyje, šiandien juose gyvenantys žmonės nejustų tokio galvos skausmo, nepaisant to, kad miestai vis dar šildomi dujų pagrindu. Labiausiai skatiname kvartalinę renovaciją, nes atnaujinant pastatus tokiu būdu, šilumos tiekėjai gali žengti koja kojon su modernizuotomis teritorijomis ir tiesti mažesnio diametro vamzdžius, atsisakyti dalies katilų bei tokiu būdu užtikrinti optimalų šilumos tiekimą.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat džiaugiamės ir vis aktyvesne mažąja renovacija, kurios metu atnaujinamos ir subalansuojamos pastatų šilumos sistemos, šilumos punktai. Ji leidžia su mažesnėmis investicijomis pasiekti gan ženklius šilumos sutaupymus ir kokybišką šildymą daugiabutyje“, – sako ekspertas.

*„Spinter tyrimai“ 2022 m. vasario 17-25 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18-75 m. žmonių. 409 iš jų gyvena nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, dar 216 gyvena renovuotame arba naujesnės statybos būste, o dar 390 – vieno ar dviejų butų name.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų