Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas.

REKLAMA

Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Su sukčiais susiduria ne tik vyresni

Vaizdo konferencijos metu „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė prabilo apie naujausias tendencijas sukčiavimo srityje ir pristatė tyrimo rezultatus.

„Labiausiai su sukčiais susiduria darbingo 35–55 amžiaus, dažniausiai miesto gyventojai. Dažniausiai sukčiai atakuoja asmenis, kurių pajamos yra didžiausios, tačiau antroje vietoje yra žmonės, kurių pajamos mažiausios“, – pristatė J. Cvilikienė.

REKLAMA

Ji užsiminė, kad sukčiai pastaruoju metu vis dažniau persikelia į internetinę erdvę.

„Labai auga apgaulės būdai socialinėje erdvėje – netikri laiškai, avansinių mokėjimų prašymai. 2016 metais buvo labai populiaru prisistatyti institucijų atstovais, šeimos nariais. Nors šis būdas išlieka, visišku favoritu tapo prisistatymas finansinių įstaigų atstovais. Vis rečiau prašoma padėti giminaičiui, sukčiai prašo atskleisti finansinius duomenis, investuoti, aktyvuoti nuorodą“, – pasakojo instituto vadovė.

REKLAMA
REKLAMA

J. Cvilikienės teigimu, dažniausiai nuo sukčių nukenčia prastesnę prieigą prie informacijos šaltinių turintys asmenys.

„Svarbu paminėti, kad kuo žmonių išsilavinimas didesnis, tuo jiems labiau užtenka žinių ir nuovokos atskirti potencialius pasiūlymus. O žemesnes pajamas gaunantys vis dažniau susigundo pasiūlymais“, – pabrėžė J. Cvilikienė.

Instituto vadovė atkreipė dėmesį, kad su sukčiais susiduria ne tik vyresnio, bet ir darbingumo amžiaus asmenys.

„Dažnas mitas, kad sukčiai atakuoja tik vyresnio amžiaus žmones. Darbingo amžiaus žmonės yra labai dažnai kviečiami atlikti tam tikrus veiksmus. Didelė dalis 18–25 metų žmonės teigė, kad jiems teko susidurti su sukčiais“, – komentavo J. Cvilikienė.

Renkasi aukos gyvenamąją vietą, amžių ir statusą

J. Cvilikienė pasakojo, kad apgaulės specifiką priklauso nuo keleto faktorių. Pastaruoju metu auga nuo 50 iki 100 eurų netekusių asmenų skaičius.

„Atrodo, kad netgi pasiūlymai ir būdai, kuriais žmonės yra atakuojami, parenkami pagal gyvenamąją vietą. Investuoti yra kreipiamasi į vyrus ar aukštesnį išsilavinimą turinčius asmenys, mažesnių miestų gyventojai dažniausiai apgaudinėjami telefonu“, – pabrėžė J. Cvilikienė.

REKLAMA
REKLAMA

Policijos atstovas Ramūnas Matonis papasakojo šiemet per devynis mėnesius buvo išviliota 25 mln. eurų, didžiausia išviliota suma siekė 350 tūkst. eurų. Vienas iš jų naudojamų būdų – romantinis sukčiavimas.

„Romantinių sukčiavimo metu yra įgyjamas pasitikėjimas, sukčiai vilioja pinigus per keletą kartų. Žmogus susivokia tik tada, kai jo paprašoma pervesti didelę pinigų sumą, o tuo metu jis jau būna nukentėjęs“, – pastebėjo R. Matonis.

Artėjant šventėms, sukčiai naudoja specifinį apgavysčių būdą. Taikomasi į apsipirkinėjančius internetiniu būdu.

„Artėja kalėdinis metas ir matome sukčiavimus dėl atsisiuntimų internetu. Dabar žmonės ima dairytis ir ieškoti dovanų, tad didėja sukčiavimas internetinės prekybos būdu. Gavus žinutę apie užstrigusią siuntą, sukčiai prašo prisijungti prie paskyros ir padiktuoti banko kortelės duomenis“, – populiarėjantį būdą pristatė R. Matonis.

Tarp pažeidžiamiausių – vyresnio amžiaus asmenys ir moterys

J. Cvilikienė užsiminė, kad vis labiau auga nerimaujančiųjų dėl saugumo skaičius – sukčių prisibijo kas septintas.

REKLAMA
REKLAMA

„Nors atrodo žinome, ką reikia daryti, saugūs gyventojai nesijaučia. Manančių, kad sukčių auka gali tapti kiekvienas, skaičius paaugo 25 proc. Saugesni jaučiasi aukštą išsilavinimą ir jauni asmenys, jie mano, kad jiems pavyktų atpažinti ir apsisaugoti. Pažeidžiamiausi jaučiasi vyresnio amžiaus asmenys ir moterys“, – pasakojo J. Cvilikienė.

R. Matonis atkreipė dėmesį, kad susidūrus su sukčiais reikia kuo greičiau informuoti institucijas.

„Prašome pranešti policijai ir bankui ne tik tada, kai žmogus nekentėjo, bet ir kai buvo sulaukta bandymų. Nukentėjus reikia kuo skubiau kreiptis į finansų instituciją, nes tokiu būdu galima net ir sustabdyti pinigų pervedimą, ypač jei jis yra nukreiptas į užsienio šalį“, – paaiškino policijos atstovas.

Siekdamos užkirsti kelią atakoms ateityje, finansų institucijos komunikuoja su policija.

„Svarbus komunikacijų bendradarbiavimas su policija. Dabar daugiau dėmesio yra skiriama įvairių sukčių rūšių užkardymui. Neilgai tirsime atskirus atvejus, bet matydami tendenciją imamės prevencinių priemonių ir su parnerių pagalba tokius atvejus sustabdome“, – komentavo R. Matonis.

REKLAMA
REKLAMA

72 proc. atvejų sukuriama situacija, skatinanti žmogų labai greitai priimti sprendimą. Asmenys kviečiami neskubėti ir apmąstyti teikiamą pasiūlymą, o įžvelgus apgaulės galimybę kreiptis į institucijas.

Sukčiai naudoja įvairius būdus pasipelnyti

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2021 metų antrą pusmetį buvo užfiksuoti 645 sukčiavimo atvejai elektroninėje erdvėje, o nuostoliai siekė 2 mln. eurų.

„Swedbank“ informuoja, kad pernai verslo klientai dėl sukčių neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų. Populiariausiu sukčiavimo būdu išlieka suklastotų sąskaitų apmokėjimas.

Antras dažnas sukčių taikomas metodas yra perėmus elektroninį susirašinėjimą su užsienio verslo partneriu. Nenorėdami sukelti įtarimų, atsiskaitymams už prekes ar paslaugas jie pateikia savo banko sąskaitą.

„Swedbank“ duomenimis, taip sukčiai iš įmonių vidutiniškai išvilioja 30 tūkst eurų.

Kitas sukčiavimo būdas, kuris labiau paveikia įmones, yra prekiavimas neegzistuojančiomis prekėmis. Sukčiai bando pritraukti dėmesį patraukliomis kainomis, o pasiūlymais susigundžiusios įmonės užsakytų prekių taip ir negauna.

Šiuo būdu vidutiniškai yra išviliojama daugiau nei 15 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų