SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, toliau kaupti planuoja 28 proc. respondentų.
„Labiau linkę kaupti aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, vidutines pajamas gaunantys vyrai ir 40-60 metų gyventojai, kuriems pensinis amžius yra artimesnis“, – tyrimo pristatyme antradienį sakė „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė.
Anot jos, labiau linkę nutraukti kaupimą neturintys aukštojo išsilavinimo, gaunantys mažas pajamas, jaunesni gyventojai, moterys.
„Ir kas iš tiesų neramina, kad tai yra labiausiai finansiškai pažeidžiamas segmentas ir pasitraukimas iš pensijų sistemos dar labiau programuoja finansinį skurdą pensiniam amžiui“, – teigė I. Pigagienė.
Apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų teigė nesantys gerai susipažinę su pasitraukimo pasekmėmis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti.
I. Pigagienės teigimu, papildomai nekaupiant pensijai ji sieks tik 30 proc. buvusio atlyginimo, tačiau 84 proc. gyventojų sako, kad su tiek pajamų neišgyventų.
Apklausos duomenimis, 47 proc. arba beveik kas antras gyventojas yra pasirengę investuoti savarankiškai. I. Pigagienės teigimu, šiuo metu mažiau nei 6 proc. gyventojų investuoja į investicinius fondus, obligacijas, akcijas.
„Šios dienos Lietuvos gyventojų investavimo lygis yra pakankamai žemas. Savarankiškai kaupia pensijai trečiose pakopose ir kituose kaupimo instrumentuose tik 14 proc. Tai yra paradoksas“, – sakė I. Pigagienė.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą spalį atliko bendrovė „Norstat“, apklausta 1000 respondentų nuo 18 iki 74 metų.
