Akcijų kaina prasilenkia su tikrąja jų verte?
Akcijų paklausą augina ne tik objektyvūs vidiniai veiksniai – augę įmonių pelnai ir akcininkams išmokami dividendai, įmonių įsigijimai ir susiliejimai. Didelį poveikį tam daro žema bazinė palūkanų norma ir „pigūs“ pinigai, kuriuos skatindami ekonomikos atsigavimą į rinkas įliejo centriniai bankai.
„Dėl žemų palūkanų tradiciškai saugesnių obligacijų pajamingumas šiuo metu yra nukritęs, ir kai kur jis net yra neigiamas. Pinigams sutekėjus į akcijų rinkas, natūralu, kad kyla jų kaina, o su ja ir akcijų pervertinimo rizika“, – sako „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Aivaras Langė.
„Swedbank“ atstovas atkreipia dėmesį, kad lyginant su istoriniais rodikliais, šiuo metu akcijos yra visiškai įvertintos. Pasak A. Langės, tai signalizuoja apie augančią svyravimų riziką ir apie ribotas galimybes tolimesniam akcijų kainos kilimui.
Euro zona atsispyrė „nuo dugno“
„Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas taip pat pažymi, kad pigesnių akcijų šiuo metu verta dairytis Senajame žemyne ‒ Europoje.
„Šiuo metu euro zona skelbia analitikų lūkesčius viršijančius makroekonominius duomenis. Panašu, kad ji tikrai atsigauna ir jau atsispyrė „nuo dugno“. Pozityvius padarinius euro zona jaučia dėl nukritusios naftos kainos, smarkiai išsiplėtusios Europos centrinio banko monetarinės politikos ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Europos įmonės yra konkurencingos, optimizavusios išlaidas, o atpigęs euras joms padeda plėsti eksporto apimtis. Įmonės Senajame žemyne yra pigesnės nei JAV, kuri daug metų lenkdavo visas kitas šalis prieaugiu savo akcijų rinkoje“, – pažymi banko specialistas.
JAV didins bazinę palūkanų normą?
Apie tai, kad JAV ekonomikos augimas stabilizuojasi, signalizuoja JAV centrinio banko (FED) ketinimai kelti bazinę palūkanų normą. „Didieji pasaulio centriniai bankai – JAV ir Europos – artimiausiu metu vykdys skirtingas pinigų politikas. Europos centrinis bankas iki kitų metų rudens supirkinės vyriausybių vertybinius skolos popierius, o JAV centrinis bankas, tikėtina, jau šių metų antrąjį pusmetį pradės kelti bazinę palūkanų normą. Palūkanų kėlimas neabejotinai paskatins svyravimus rinkose – investuotojai skubės fiksuoti pelnus ir išparduoti vertę prarandančius aktyvus. Labai tikėtina, kad tokie svyravimai nuvilnys ir į kitas rinkas“, – pabrėžia A. Langė.
Tačiau, kaip pažymi „Swedbank“ investavimo ekspertas, visgi JAV neturėtų skubėti didinti bazinės palūkanų normos ir neturėtų pakelti jų drastiškai. „JAV ekonomika sparčiai augo praėjusių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčius, tačiau šiemet skelbiami makro duomenys nuvilia nebepateisindami analitikų išankstinių prognozių. Bazinių palūkanų pakėlimas dar labiau pabrangintų JAV dolerį kitų valiutų atžvilgiu, o tai neigiamai atsilieptų toms JAV įmonėms, kurios konkuruoja tarptautinėse rinkose“, – pažymi „Swedbank“ atstovas.
Besivystančiose rinkose ‒ gerų naujienų mažai
Apžvelgdamas besivystančias ekonomikas, A. Langė pastebėjo, kad augimas besivystančiose rinkose lėtėja, tačiau labiausiai neapibrėžta situacija išlieka Rusijoje: „Rusijos ekonomika toliau traukiasi ir nepanašu, kad artimiausiu metu šis procesas sustotų. Du trečdalius Rusijos eksporto sudaro nafta ir jos produktai, ir būtent naftos kainos augimo rinkose artimiausiu metu nesitikima. Tuo tarpu vidaus vartojimą stabdo aukšta infliacija, ji kovo mėn. siekė net 17 procentų“.
Mažėjanti žaliavų paklausa neigiamai veikia žaliavas eksportuojančias šalis, tarp jų ir Braziliją. Kinijos optimistinius ekonomikos augimo tempus pirmąjį metų ketvirtį sulėtino krentančios nekilnojamojo turto kainos ir aukštas skolų šalyje lygis.
Galimybės Lietuvoje
Nepaisant privertos Rusijos rinkos, Baltijos šalių, įskaitant ir Lietuvą, makroekonominiai rodikliai yra geri. Kiek sumažėjusias eksporto apimtis kompensuoja išaugęs vidaus vartojimas, šiuo metu tapęs pagrindiniu ekonomikos varikliu.
„Dėl mažėjančio nedarbo, augusio darbo užmokesčio, žemos infliacijos ir palūkanų augantis vidaus vartojimas augins pelnus tų įmonių, kurios yra orientuotos į vietos vartojimą. Turint tai omenyje, Baltijos akcijos biržose galima rasti patrauklių investavimo galimybių“, – akcentuoja „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovas Aivaras Langė.
Paklaustas, kokį poveikį Baltijos šalių investuotojų nuotaikoms daro Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei regione sustiprėjusi geopolitinė įtampa, A. Langė pažymi, kad tai didesnio poveikio investuotojų sprendimams kol kas neturi.
„Neigiamų naujienų šiuo metu tikrai netrūksta: Islamo valstybės išpuoliai, vėl suaktyvėjusi Graikijos skolos problema ir, žinoma, tebesitęsianti krizė Ukrainoje. Tačiau šios problemos nėra naujos ir jos netrukdė akcijų rinkoms kilti. Jos gali stiprinti tam tikrą neapibrėžtumo jausmą, tačiau į šias problemas investuotojai kol kas yra linkę žiūrėti pro pirštus ir jų nesureikšminti“, – apibendrina A. Langė.
