Gegužės mėnesį įmonių pradelstų mokėjimų suma išaugo finansų sektoriui, sumažėjo – už elektros ir komunalines paslaugas, o įsiskolinimų portfelis už telekomunikacijų ir kitas prekes ir paslaugas praktiškai nepakito.
„Pagrindinė verslo pradelstų mokėjimų dalis tenka finansų sektoriui, kuris yra pagrindinis verslo Lietuvoje išorinis finansavimo šaltinis. Įdomu, kad pagal įsiskolinimų skaičių daugiausiai pradelsimų verslas turi už ryšio ir interneto paslaugas. Sumos už šias paslaugas palyginti nedidelės, greitai padengiamos. Tačiau esant tokių skolų pasikartojimui, tęstinumui, jos gali reikšti ir rimtesnes problemas, pavyzdžiui, apyvartinių lėšų trūkumas, nekokybiškas buhalterijos darbas ar neefektyviai veikiantys procesai“, - sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.
Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.
SEB banko 2014 m. birželio mėnesio duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 290 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 28 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.
